Išmaniųjų technologijų taikymas mokant(is) dailės V-VIII klasėse

3 SANTRAUKA Išmaniųjų technologijų svarbą švietimo sistemoje atskleidžia naujų technologijų plėtra, kuri leidžia mokiniam mokytis veiksmingiau, lanksčiau, įdomiau, patogiau bei kūrybiškiau. Išmaniųjų technologijų naudojimas švietimo sistemoje tapo dar reikšmingesnis dėl Covid-19 sukeltos pandeminės situacijos. Taigi, išmaniosios mokymo(si) technologijos juntamos kaip priemonės, galinčios palengvinti mokymo ir mokymosi veiklą bei užtikrinti didesnę ugdymo kokybę. Keičiantis mokymo(si) būdams bei metodams, keičiasi ir dailės klasių veiklą. Taip pat, atsižvelgiant į vyraujančią pandeminę situaciją yra svarbu išnagrinėti, kaip išmaniosios technologijos gali būti naudingos dailės pamokose. Dėl aukščiau minėtų priežasčių iškeltas pagrindinis darbo tikslas - išsiaiškinti išmaniųjų technologijų taikymo mokant(-is) dailės V-VIII klasėse galimybes. Šiam tikslui suformuoti šie uždaviniai: 1) apžvelgti išmaniosiomis technologijomis grįstas priemones ir jų teikiamas galimybes; 2) išryškinti išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose V-VIII klasėse ypatumus; 3) nustatyti išmaniųjų technologijų taikymą dailės pamokose. Darbe naudoti trys metodai: mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Kokybinė prieiga ir interviu metodas buvo pasirinktas dėl galimybės nuodugniau įsigilinti į problemą remiantis pedagogų patirtimis. Todėl tyrime dalyvavo 6 informantai, kurie atrinkti patogiąja kriterine atranka. Rezultatai atskleidė, jog išmaniosios technologijos turi ne mažai privalumų, tačiau pedagogai vis dar nėra linkę šias technologijas aktyviai naudoti dailės pamokose. Išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose V-VIII klasėse privalumai atsiskleidžia dėl to, jog šiomis technologijomis yra praturtinami ugdymo procesai, palengvinamas mokytojo ir mokinių darbas bei skatinama mokinių mokymosi motyvacija. Tačiau tikslingam išmaniųjų technologijų taikymui dailės pamokose vis dar trukdo skirtingi mokinių įgūdžiai, nepakankamas klasių aprūpinimas technologijomis, konservatyvus mokytojų požiūris bei trūkstamos kompetencijos. Todėl galima teigti, jog yra būtina pedagogus skatinti bendradarbiauti bei kurti tarpusavyje gerąją patirtį, tokiu būdu didinant pedagogų kompetencijas bei norą naudoti šias technologijas dailės pamokose. Nepaisant to, yra būtina aprūpinti dailės klases reikalingomis išmaniosiomis technologijomis, kurių trūkumas šiuo metu lemia itin maža šių technologijų dailės pamokose naudojimą. 4 SUMMARY The importance of smart technologies in the education system is revealed by the development of new technologies that allow students to learn more efficiently, flexibly, interestingly, comfortably and creatively. The use of smart technologies in the education system has become even more significant due to the pandemic situation caused by Covid-19. Thus, smart teaching / learning technologies are perceived as tools that can facilitate teaching and learning activities and ensure a higher quality of education. As teaching methods change, so do the activities of art classes. Also, given the prevailing pandemic situation, it is important to examine how smart technologies can be useful in art lessons. For the reasons mentioned above, the main goal of the work is to find out the possibilities of applying smart technologies in teaching art in grades V-VIII. For this purpose, the following tasks have been formed: 1) to review the tools based on smart technologies and the opportunities they provide; 2) to highlight the peculiarities of the application of smart technologies in art lessons in grades V-VIII; 3) to determine the application of smart technologies in art lessons. Three methods were used in the work: analysis of scientific literature, analysis of documents and semi-structured interview. The qualitative approach and interview method was chosen because of the opportunity to delve deeper into the problem based on the experiences of educators. Therefore, 6 informants were selected for the study by convenient criterion selection. The results revealed that smart technologies have many advantages, but educators are still not inclined to actively use these technologies in art lessons. The advantages of applying smart technologies in art lessons in grades V-VIII are revealed by the fact that these technologies enrich the educational processes, facilitate the work of the teacher and students, and promote the motivation of students to learn. However, the targeted application of smart technologies in art lessons is still hampered by different student skills, insufficient technology provision in classrooms, conservative attitudes of teachers and lack of competence. Therefore, it can be stated that it is necessary to encourage teachers to cooperate and create good practices with each other, thus increasing teachers competencies and willingness to use these technologies in art lessons. Nevertheless, it is necessary to provide art classes with the necessary smart technologies, the lack of which currently leads to the extremely low use of these technologies in art lessons. 5 ĮVADAS Aktualumas ir naujumas. Dirbtinio intelekto sritis jau nuo XX a. 9 dešimtmečio turėjo įtakos mokymui bei mokymuisi, integruojant intelektualias mokymo sistemas. Nuo to laiko buvo padaryta itin didelė pažanga dirbtinio intelekto, kognityvinės psichologijos, mokymo planavimo ir mokymosi srityse, kartu įdiegiant galingas naujas išmanias technologijas, įskaitant ryšio priemones, interaktyvius mobiliuosius įrenginius, internetinius mokymosi palaikymo šaltinius ir kt. (Spector, 2016). Taigi, šiuo metu išmanieji įrenginiai tampa neatsiejami ne tik nuo kiekvieno žmogaus kasdieninio gyvenimo, tačiau ir švietime vykstančių procesų. Išmaniųjų technologijų svarbą švietimo sistemoje atskleidžia naujų technologijų plėtra, kuri leidžia besimokantiems mokytis veiksmingiau, lanksčiau, kūrybiškiau, įdomiau ir patogiau. Pažangus ugdymas – sąvoka, apibūdinanti mokymąsi skaitmeniniame amžiuje, todėl išmaniosios technologijos švietimo srityje sulaukia vis didesnio dėmesio. Atsižvelgiant į išmanių technologijų plėtrą švietimo sistemoje keičiasi ir mokymo metodikos, būdai, kuriasi išmanios klasės ir kt. Taigi, išmanūs įrenginiai bei sistemos apima klasių diferencijuotą mokymą, individualų mokymą bei grupinį mokymąsi bendradarbiaujant (Zhu, Yu ir Ziezebos, 2016). Šie faktai atskleidžia temos aktualumą bei naujumą, kadangi daugumoje šalių vis dar yra įsišaknijęs tradicinis mokymas(is), tačiau jį pamažu keičia inovatyvus švietimas, kuriam turi būti skiriamas didelis dėmesys, siekiant sukurti inovatyvias XXI amžiaus mokymo(si) sistemas. Aktualumą atskleidžia ir tai, jog šiuo metu bazinius išmaniųjų technologijų įgūdžius turi net priešmokyklinio amžiaus vaikais, todėl ugdomos naujosios kartos tampa nebeatsiejamomis nuo išmaniųjų technologijų, kaip ir pastarosios nuo švietimo. Verta akcentuoti ir tai, jog išmaniųjų technologijų naudojimas švietimo sistemoje tapo dar reikšmingesnis dėl Covid-19 sukeltos situacijos. Dirbtinis intelektas, taikomas švietimo srityje, įgavo didžiulį potencialą, ypač po Covid-19 pandemijos padarinių visame pasaulyje. Norint kontroliuoti šią pandemiją, daugelyje pasaulio šalių buvo įdiegti nuotoliniai arba mišrieji ugdymo būdai. Taigi, šiuo metu pasikeitęs mokymo būdas reikalauja dar didesnių pastangų, lyginant su tradiciniu tiesioginiu mokym(si) klasėse (García-Peñalvo, Casado-Lumbreras, Colomo-Palacios ir Yadav, 2020). Taigi, švietimo sistemoje yra juntamas išmaniųjų mokymosi technologijų, galinčių palengvinti mokymo ir mokymosi veiklą, poreikis. Problematika. Temos problematiką atskleidžia tai, jog keičiantis mokymo(si) būdams ir metodams, keičiasi ir dailės klasių veikla. Taip pat, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, yra svarbu išnagrinėti, kaip išmaniosios technologijos gali būti naudingos dailės pamokose. Todėl darbo problema gali būti apibrėžiama klausimu: kokios yra išmaniųjų technologijų panaudojimo dailės pamokose V-VIII klasėse ypatumai bei galimybės? 6 Tikslas – išsiaiškinti išmaniųjų technologijų taikymo mokant (-is) dailės V-VIII klasėse galimybes. Uždaviniai: 1. apžvelgti išmaniosiomis technologijomis grįstas priemones ir jų teikiamas galimybes; 2. išryškinti išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose V-VIII klasėse ypatumus; 3. nustatyti išmaniųjų technologijų taikymą dailės pamokose. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Dokumentų analizė. 3. Pusiau struktūruotas interviu. 7 1. IŠMANIOSIOMIS TECHNOLOGIJOMIS GRĮSTŲ PRIEMONIŲ IR JŲ TEIKIAMŲ GALIMYBIŲ APŽVALGA 1.1. Išmaniųjų technologijų samprata Išmanosios technologijos tampa neatsiejama visuomenės ir žmogaus gyvenimo dalimi. Svarbu pažymėti ir tai, jog šiuo metu auganti naujoji žmonių karta neįsivaizduoja gyvenimo be išmaniųjų technologijų bei išmaniųjų prietaisų (Lyapina, Stonikova, Lebedeva, Makarova ir Skortsova, 2019). Analizuojant išmaniųjų technologijų sampratą yra svarbu pažymėti tai, jog bendrąja prasme, terminas išmanus ilgą laiką yra vartojamas žmogaus gebėjimams apibūdinti: išmanantis, protingas, sumanus, turįs išmonę, galintis imtis protinės iniciatyvos ir kt. (Lietuvių kalbos žodynas, 2021). Todėl galima teigti, jog žodis išmanus yra tam tikri sugebėjimai, kurie leidžia veikti sumaniai, turėti tam tikrus gebėjimus bei formuoti pridėtinę vertę. Tai pažymi ir S. Alter (2019), teigdamas, jog būdvardis išmanus daugelį šimtmečių buvo naudojamas apibrėžti žmogiškuosius gebėjimus. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais terminas išmanus pradėtas taikyti norint apibūdinti ne tik žmogaus gebėjimus, tačiau taip pat ir technologijas. Taigi, galima teigti, jog žodžio išmanus apibrėžimas yra itin painus ir sudėtingas. Tuo tarpu ankstyvoji technologijos koncepcija buvo aiškinama kaip paprastai taikoma, lengvai atkuriama ir pakartotinai naudojama (Wahab, Rose ir Osman, 2012). Technologijų terminą sudaro du sudurtiniai žodžiai: techno, reiškiantį sąsajas su tam tikru metodu, amatu bei technika, bei logija, kuris apibrėžia sąsajas su tam tikru mokslu (Palionytė, Grabauskienė, Žemgulienė, Schoroškienė ir Makarskaitė-Petkevičienė, 2010). Aiškinant prieš Sokratą buvusių filosofų pateiktą technologijos sąvoką, logos implikuoja kūrybos principą, kuris yra perteikiamas per teche – prasmę (La Shun, 2017). XIX a. technologija buvo apibrėžiama kaip tam tikri įrankiai, mašinos ar sistemos ir buvo gan retai naudojama, tačiau XX a. viduryje ši sąvoka išpopuliarėjo, o technologija paplito kaip terminas pakeitęs technikos sąvoką ir apėmė sudėtingų produktų, prietaisų, procesų, įgūdžių, gamybos, transporto, bendravimo bei žinių, reikalingų technologijoms gaminti ir naudoti, kūrimą (Nightingale, 2014). Šiuo metu technologijos yra apibrėžiamos kaip fizinių objektų ar artefaktų integravimą, objektų gamybos procesą ir su fiziniais objektais susijusią reikšmę (La Shun, 2017). Taip pat, technologija gali būti apibūdinama kaip tam tikros srities evoliucijos proceso bendrasis rezultatas, kurio metu tarpusavyje veikia bei prisitaiko žinios, funkcijos, artefaktai bei jų aplinka (Nightingale, 2014). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog analizuojamos išmaniosios technologijos, taikytinos ugdymo procesuose, technologija yra apibrėžiama kaip apimanti (Wahab, Rose ir Osman, 2012): 1) Pagrindinių žinių posistemę (angl. basic knowledge); 2) Techninės pagalbos sistemą (programinę įrangą); 8 3) Įkūnytą technologiją (techninę įrangą). J. M. Spector (2016) technologiją apibrėžia kaip praktinį žinių pritaikymą tam tikslui, kuris yra vertingas žmonių grupei. Šis apibrėžimas apima dalykus, kuriuos galima paliesti, o taip pat dalykus, kurie yra konceptualūs ir abstraktūs (pvz., rūšiavimo algoritmai, metodai ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog ši samprata atsiranda taip pat kalbant apie mokymąsi, mokymą ir apskritai prisitaikymą bei intelektą. Švietimo kontekste aktualios technologijos apima tokius fizinius dalykus kaip asmeniniai kompiuteriai, planšetiniai prietaisai, algoritmai, duomenų bazės, informacinės komunikacinės priemonės ir pan. Nagrinėjant išmaniąsias technologijas, S. Alter (2019), akcentuoja, jog šiuo metu išmaniais yra vadinami įvairūs dalykai (išmanūs telefonai, išmanūs miestai, išmanūs laikrodžiai ir kt.), o taip pat ir intelektualūs dalykai (intelektualios mašinos, išmaniosios duomenų bazės ir kt.). Taigi, išmanumo dimensijos yra taikomos prietaisams, automatinėms, socio-techninėms sistemoms, kuriose yra būtinas ir žmogaus indėlis. Technologijos išmanumo lygis priklauso nuo to, kiek technologija vykdo ir kontroliuoja funkcijas, duodančias naudingų rezultatų, naudojant automatizuotas galimybes bei kitus fizinius, informacinius, techninius ir intelektinius išteklius informacijai apdoroti, interpretuoti ir mokytis. Svarbu pažymėti ir tai, jog šie technologijų sugebėjimai yra priklausomi nuo to, kokia technologijos projektuotojų (žmonių) informacija konkrečiai technologijai yra pateikiama. 1 lentelė. Išmaniųjų technologijų apibrėžimai Autorius Apibrėžimas M. K. Saini ir N. Goel, (2020) Tai technologijos, apimančios dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi ir didelių duomenų analizavimą. I. Lyapina, E. Stonikova, O. Lebedeva, T. Makarova ir N. Skortsova, (2019) Išmaniosios technologijos apima novatoriškus ir intelektualius įrankius, kuriant įvairias sistemas. S. Alter (2019) Tai technologijos, kurios turi tam tikrą išmanumo lygį, priklausantį nuo technologijos gebėjimų apdoroti, interpretuoti bei mokytis iš tos informacijos, kuri yra pateikiama projektuotojų. J. Holnicki-Szulc, J. Motylewski ir P. Kolakowski, (2008) Išmaniosios technologijos suprantamos kaip išmaniųjų struktūrų sampratos apibendrinimas. Tampa aišku, jog išmaniosios technologijos turi skirtingus autonomiškumo lygius bei gali atlikti įvairias funkcijas. Išmaniosios technologijos itin padeda žmonėms atlikti užduotis. Atsižvelgiant į autonomiškumo lygį, išmaniosios technologijos geba suvokti kontekstą bei mokytis, automatizuoti užduotis, formuoti savivoką, analizuoti įvairią informaciją (skaičius, žodžius, vaizdus), atlikti skaitmenines užduotis, priimti sprendimus, atlikti fizinę veiklą ir kt. (Davenport ir Kirby, 2016). Galima teigti, jog nuo to, kiek geba technologija, atskleidžia jos išmanumo lygį. Siekiant 9 įsigilinti į išmaniųjų technologijų apibrėžimą, toliau pateikiami skirtingų autorių aiškinimai, apibūdinantys išmaniąsias technologijas (žr. 1 lent.). Analizuojant skirtingų autorių išmaniųjų technologijų apibrėžimus, galima teigti, jog vieningo išmaniųjų technologijų apibrėžimo nėra. Tačiau visus 1 lentelėje pateiktus išmaniųjų technologijų terminus vienija tam tikri bendrieji sąlyčio taškai: dirbtinis intelektas, duomenų analizavimas, interpretavimas, padorojimas, sistemos. Todėl galima teigti, jog išmaniosios technologijos yra tam tikrą intelekto lygį turinčios technologijos, apimančius techninę ir programinę įrangą. J. Hoicki-Szulc, Jerzy Motylewski ir P. Kolakowski (2008) akcentuoja, jog išmaniųjų technologijų terminas yra suprantamas kaip įvairios išmaniosios struktūros. Išmaniosios technologijos apima mechanines sistemas su jutikliais, pavaromis ir iš anksto užprogramuotais valdikliais, kurie leidžia konstrukcijai prisitaikyti prie nenuspėjamų išorinių sąlygų. Svarbu pažymėti ir tai, jog išmaniųjų technologijų samprata apima žinias apie pačia mechaninę sistemą, joje esančius jutiklius, valdomus įrenginius bei programinę įrangą, suteikiančią sistemai intelekto (išmanumo). T. H. Davenport ir J. Kirby (2016) taip pat akcentuoja, jog išmaniosios technologijos skiriasi pagal tai, kaip autonomiškai jos gali pritaikyti savo intelektą. Žemesnio intelekto lygyje, išmaniosios technologijos tiesiog atsako į žmonių nurodymus bei klausimus, o aukščiausiame – gali formuluoti ir savo tikslus. Galima teigti, jog bendrąja prasme, kaip teigia S. Alter (2019), išmaniosios technologijos yra sistemos, galinčios mokytis, dinamiškai prisitaikyti bei priimti sprendimus, pagrįstus gautais, perduotais ir (arba) apdorotais duomenimis, siekiant pagerinti atsaką į būsimą situaciją. Taigi, išmanioji sistema pereina per savęs aptikimo, diagnostikos, kontrolės, koregavimo, organizavimo ir atkartojimo procesus. Šios galimybės atsiskleidžia kaip integruotų jutimo, valdymo, koordinavimo, ryšio, valdymo bei kitų technologijų integravimo rezultatas. Taigi, kiekvienas išmanus įrenginys pasižymi visomis ar didžiąja dalimi minėtųjų funkcijų. A. Lazar, C. Koehler, J. Tanenbaum, D. H. Nguyen (2015) pastebi, jog išmaniosios technologijos tapo savaime suprantamu reiškiniu. Šiuo metu išmaniosiomis technologijomis yra paremta itin daug kasdieninėje žmonių veikloje naudojamų įrenginių: išmanūs siurbliai, mokymo(si) priemonės ar išmanieji telefonai galintys skaičiuoti žingsnius, širdies ritmą, sudegintas kalorijas ir kt. Taigi, įrenginiai, paremti išmaniosiomis technologijomis, tapo plačiai naudojami ne tik dėl teikiamos naudos kasdieninėje veikloje, tačiau taip pat ir vartotojų smalsumo, kuris gali būti apibūdinamas kaip motyvas žmonių skatinimui naudotis išmaniosiomis technologijomis įvairiose srityse. M. Silverio- Fernández, S. Renukappa ir S. Suresh (2018) pažymi, jog šiuo metu išmaniosios technologijos apima stambias išmaniųjų įrenginių kategorijas: daiktų internetą (angl. internet of things – IoT), išmaniuosius įrenginius ir į išmaniuosius įrenginius valdomus nuotoliniu būdu. Daiktų internetas yra aiškinamas kaip sujungtas objektų tinklas, apimantis įvairius elementus (nuo paprastų jutiklių iki 10 išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių), kuriais gali būti kuriami sumanūs miestai, namai ir kt. Išmanieji įrenginiai pasižymi tam tikru automatizavimo lygiu ir gali būti užprogramuoti tam tikram naudojimui, o nuotoliniu būdu valdomi išmanieji įrenginiai gali būti valdomi tiesiog išmaniaisiais telefonais. Apibendrinant, galima teigti, jog išmaniosios technologijos laikomos neatskiriamu šiuolaikinio pasaulio elementu. Išmaniosios technologijos ir jomis grįsti įrenginiai šiuo metu yra naudojami įvairiose srityse, pradedant žmonių kasdienine veikla, ir baigiant jų naudojimu verslo aplinkoje bei valdžios institucijose. Išmaniosios technologijos turi gebėjimą apdoroti didelį kiekį duomenų, juos analizuoti, interpretuoti bei atlikti reikalingas funkcijas. Nors išmaniųjų technologijų apibrėžimai yra skirtingi, visgi turi bendrus sąlyčio taškus. Išanalizavus išmaniųjų technologijų sampratą, gali teigti, jog išmaniosios technologijos yra technologijos, apimančios programinę ir techninę įrangą, turinčią tam tikrą autonomijos lygį. 1.2. Išmaniosiomis technologijomis grindžiamos priemonės ir jų taikymas švietime Nestebina, jog šiuo metu itin sparčiai vykdoma išmaniųjų technologijų, galinčių patenkinti žmogaus poreikius, plėtra. Išmaniųjų technologijų gebėjimai tampa vis platesni, dėl šios priežasties išmaniosios technologijos tapo plačiai taikomos įvairiose srityse (Davenport ir Kirby, 2016). Ne išimtis yra ir mokymo bei mokymosi procesai. Švietimo sistema yra nuolatos tobulinama, o išmaniosios technologijos tampa neatsiejama to dalimi. Išmaniosios technologijos šiuo metu yra būtinos, plėtojant ugdymo bei aukštojo mokslo sistemą. (Lyapina, Stonikova, Lebedeva, Makarova ir Skortsova, 2019). F. J. García-Peñalvo, C. Casado-Lumbreras, R. Colomo-Palacios ir A. Yadav (2020) teigimu, dirbtinis intelektas ir juo grindžiami išmanieji įrenginiai turi plačią taikymo sritį. Šiais laikais išmanios technologijos jau yra peržengusios ir akademinę ribą, todėl švietimas nebėra išimtis, kadangi dirbtinis intelektas turi jau susiformavusias tradicijas remti mokymo ir mokymosi procesus. Galima teigti, jog atsižvelgiant į šiuometinę technologinę pažangą, įvairios sritys gali būti sujungtos į pažangų dizainą, taip pat ir švietimas. Išmaniųjų technologijų vaidmuo švietime gali būti pabrėžiamas dėl to, jog atsiranda tokios naujos sąvokos kaip ,,išmanus ugdymas“, ,,išmanios klasės“ ir kt. Įvairiose valstybės yra vykdomi skirtingi išmanaus švietimo projektai, kuriais yra siekiama integruoti išmaniąsias technologijas į ugdymą, formuoti naują mokymosi aplinką ir kultūrą. Apskritai, dėmesys išmaniam švietimui bei jo plėtra tampa nauja tendencija pasauliniame švietimo kontekste, siekiant sukurti vieningą inovatyvaus švietimo sistemą (Zhu, Yu ir Riezebos, 2016). Didieji duomenys (angl. Big Data) bei mašinų gebėjimas mokytis suteikia reikšmingą potencialą, dėl kurio atsiranda naujos programos, išmanios priemonės, efektyvesnės operacijos bei metodikos, leidžiančios 11 kurti naujas, duomenų modeliais pagrįstas, programas ir paslaugas švietimo bendruomenei (García- Peñalvo, Casado-Lumbreras, Colomo-Palacios ir Yadav, 2020). Kaip teigia J. M. Spector (2016) išmaniosios technologijos, pritaikytos švietimui turi apimti tokias charakteristikas kaip: konteksto supratimą, adaptyvų palaikymą, adaptyvią sąsają, adaptyvų turinį, asmeninį palaikymą, besimokančiųjų pažangos siekimą, rekomendacijų formavimą, įvadų atnaujinimą. Būtent šios charakteristikos atspindi išmaniausias technologijomis grįstas priemones, taikytinas švietimo sistemoje. F. J. García-Peñalvo, C. Casado-Lumbreras, R. Colomo-Palacios ir A. Yadav (2020) akcentuoja, jog išmaniųjų technologijų švietimui pritaikytų priemonių bei technologinių mokymosi ekosistemų kūrimas tapo bendru švietimo sričių ir informatikos tyrėjų tikslu. Tokioje sistemoje mokymosi modelis yra grindžiamas išmaniosiomis technologijomis, leidžiančioms dinamiškai stebėti mokinių situaciją, kontekstą, mokymosi poreikius, stilių ir kt. Todėl galima teigti, jog technologijomis palaikoma mokymosi aplinka geba suteikti tinkamą reikiamą paramą veiksmingesniam mokymui bei mokymuisi. Tai suponuoja, jog pagrindinis išmaniųjų technologijų mokymo(si) procese taikymo tikslas yra padėti mokiniams mokytis veiksmingiau. Išmaniųjų technologijų priemonėmis grindžiama mokymosi aplinka yra pažangi, efektyvi ir įtraukianti. Pažangi mokymosi aplinka yra traktuojama kaip fizinė aplinka, praturtinta skaitmeniniais, kontekstą suvokiančiais bei prisitaikančiais išmaniais įrenginiais, skatinančiais greitesnį bei geresnį mokymąsi. Todėl išmanieji įrenginiai suteikia besimokantiesiems galimybę naudotis visur esančiais ištekliais bei sąveikauti su mokymosi sistemomis bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje (Zhu, Yu ir Riezebos, 2016). Atsižvelgiant į didėjantį išmaniųjų technologijų naudojimą švietime, yra nustatyti ryšiai tarp padidėjusio išmaniojo mokymosi ir žinių įsisavinimo bei mokytojų bei mokyklų efektyvumo didėjimo. Nepaisant to, jog išmaniosios technologijos skatina geresnius mokinių pasiekimus, jos taip pat turi teigiamos įtakos palengvina mokymą pedagogams, leidžia paprasčiau, greičiau ir veiksmingiau analizuoti esamą situaciją bei taikyti reikiamas mokymo metodikas (Social research, 2015). Todėl galima teigti, jog išmaniaisiais įrenginiais bei sistemomis yra kuriama novatoriška švietimo ekosistema, vis labiau besiskirianti nuo tradicinio mokymo(si). Šiuo metu švietime yra naudojamos įvairios, išmaniosiomis technologijomis grindžiamos, priemonės, tačiau vienos šiuo metu populiariausių – įvairūs mobilieji įrenginiai. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu beveik kiekvienas mokinys turi išmanųjį mobilųjį telefoną, išmanūs mobilieji įrenginiai pradėti naudoti ir klasėse mokymosi tikslais. Kaip teigia K. Shraim (2015) išmanūs mobilieji įrenginiai yra revoliucinė technologija, derinanti skaičiavimo ir ryšio funkcijas viename įrenginyje. Jų populiarumą lemia technologijų, besimokančiųjų ir mokymosi procesų mobilumas. Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai bei kiti išmanūs rankiniai įrenginiai, turintys apdorojimo galią ir atminties talpą, leidžia paleisti įvairias programas, saugoti duomenis, juos apdoroti ir kt. Pastebėta, jog tokių įrenginių naudojimas mokymo ir mokymosi procesuose turi teigiamos įtakos tiek 12 pedagogams, tiek mokiniams. Pedagogams tokios technologijos palengvina darbą tiek organizaciniais, tiek pedagoginiais tikslais, o mokiniam didina mokymosi motyvaciją bei įsitraukimą. Šios priemonės taip pat skatina ir savarankišką mokymąsi bei mokymąsi už ugdymo įstaigų ribų. Tai taip pat pastebi A. T. Siddiqui ir M. Masud (2016), pažymėdami, kad išmaniųjų technologinių priemonės kuria išmaniąsias klases, skirtas padėti mokytojams bei mokykloms įveikti kasdieninius uždavinius, pagerinti mokinių susidomėjimą lengvai, praktiškai ir reikšmingai naudojant išmaniąsias technologijas. Išmanūs įrenginiai bei sistemos taip pat palengvina ir kitas mokytojos problemas bei padeda veiksmingai pateikti mokiniams sunkiau suvokiamą informaciją (pvz., naudojant interaktyviąsias lentas ar 3D interaktyvų daugialypės terpės metodą. Nepaisant to, išmaniosiomis priemonėmis sistemos gali automatiškai ,,surinkti“ mokinių atliktus testus, padėti planuoti veiklą, apžvelgti bei stebėti klasę, įvertinti darbus ir kt. Taigi, švietime yra naudojamos įvairios išmaniosiomis technologijomis grįstos priemonės: kompiuteriai, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, internetas, virtualios klasės, projektoriais, interaktyvios lentos, jutikliniai skystųjų kristalų ekranai, skaitmeninis ryšys, robotai ir kt. Naudojant šias išmaniąsias technologijas yra daug lengviau išprovokuoti mokinių norą įsitraukti į mokymąsi. Galiausiai, verta akcentuoti ir tai, jog šiuometinėje Covid-19 sukeltoje epidemiologinėje situacijoje, išmaniųjų priemonių naudojimas nuotoliniuose mokymosi procesuose tampa išskirtinai svarbus. Covid – 19 pandeminė situacija atskleidė nuotolinio mokymo technologijas ir internetines ar mišriąsias mokymo bei mokymosi metodikas. Taigi išmaniosiomis technologijomis grįsto mokymo(si) kontekstas įtraukia ne tik pedagogus bei mokinius, tačiau taip pat ir tėvus/globėjus, vyriausybes bei akademines institucijas, siekiant veiksmingai spręsti susidariusius iššūkius. Dėl šios beprecedentės situacijos susiformavo naujas tikslas – ne tik sumažinti mokymo pastangas, tačiau ir padidinti mokinių mokymosi galimybes, naudojant išmaniąsias mokymosi technologijas (García- Peñalvo, Casado-Lumbreras, Colomo-Palacios ir Yadav, 2020). Galima daryti prielaidą, jog šiame etape suformuota mokymo(si) sistema išliks švietime ir pasibaigus Covid-19 pandemijai, todėl išmaniųjų technologijų vaidmuo bus didėjantis, o atsižvelgiant į dažniau naudojamas išmaniąsias technologijas – bus formuojamos veiksmingesnė mokymo(si) metodikos. Apibendrinant, išmaniosiomis technologijomis grįstos priemonės yra itin svarbios švietimo sistemai įvairiuose lygiuose: pradedant priešmokykliniu ugdymu ir baigiant aukštosiomis mokyklomis. Tai tampa ypač aktualu šioje Covid-19 sukeltoje epidemiologinėje situacijoje, kuomet nuotolinis mokymasis tampa įprastu reiškiniu, todėl reikalauja didesnio išmaniųjų technologijų panaudojimo. Šiuo metu vis daugiau šalių atkreipia išskirtinį dėmesį į išmanaus švietimo programas, skatinant išmanių mokymo ir mokymosi ekosistemų, išmaniųjų klasių kūrimo bei išmanaus mokymo(si) plėtros. Išmaniomis technologijos grįstos priemonės (planšetiniai kompiuteriai, robotai, interaktyvios lentos ir kt.) itin padeda ne tik skatinti mokinių motyvaciją bei geresnius mokymosi 13 rezultatus, tačiau taip pat padeda palengvinti pedagogų darbą. Išsiaiškinus, jog išmaniosiomis technologijomis pagrįstų priemonių taikymas švietime šiuo metu yra laikomas vienu iš kertinių kokybiško švietimo veiksnių, toliau yra svarbu išanalizuoti išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose ypatumus bei galimybes. 14 2. IŠMANIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS DAILĖS PAMOKOSE V-VIII KLASĖSE 2.1. Išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose galimybės Tapo aišku, jog naujos išmaniosios technologijos yra vis labiau integruojamos į švietimo sistemą. Kaip teigia A. Alawad (2012), išmaniosios technologijos yra mokymosi ir asmeninio tobulėjimo katalizatorius. Mokiniai auga naudojant įvairias technologijas, nuo mp3 grotuvų iki planšetinių kompiuterių. Todėl galima teigti, jog jaunimas naujas išmaniąsias technologijas naudoja daug intensyviau nei dauguma suaugusiųjų. Būtent tai suponuoja, jog išmaniųjų technologijų naudojimas dailės pamokose gali paversti mokymo(si) procesus daug veiksmingesniais. Nors, kaip teigia M. Kampouropolou, P. Fokiali, I. Athansiadis ir E. Stefos (2011) menas ir technologijos gali būti laikomi nesuderinamais, jie yra susiję net etimologiškai. Technologijos ir menas palaiko daugialypius santykius. Nuo priešistorinių laikų iki šių dienų menas kaip pagrindinę išraiškos priemonę naudojo technologijos sukurtą medžiagą, o tuo pačiu metu technologija dažnai buvo meno tema ir atskaitos taškas, kadangi menininkai vaizduoja savo laiko technologijas, naudojamas eksperimentuose. A. Alawad (2012) taip pat akcentuoja, jog menas ir technologija tampa vis labiau susiję elementai, todėl technologija padeda mokytis meno bei jį plėtoti. Šiuo metu technologijos ir menas skatina daugialypes terpes bei šiuolaikiško meno rūšis: kompiuterinį meną, animaciją, internetinį meną, kibernetinį meną ir kt. Taigi, ribos tarp technologijų taikymo ir meno tampa vis mažesnės. Pažymėtina ir tai, jog naujų išmanių technologijų naudojimas dailės pamokose sukuria naują mokymo(si) aplinką, kuri teigiamai motyvuoja mokinius (Kompouropolou, Fokiali, Athinsiadis ir Stefos, 2011). Kaip teigia A. Alawad (2013) dailė remiasi teorija ir praktika, todėl išmaniųjų technologijų naudojimas dailės pamokose teikia pridėtinę vertę bei užtikrina galimybes mokytojui tinkamai naudoti įvairius metodus pamokos veiksmingumui didinti. L. M. Lorente, A. D‘Avino ir I. M. G. Fernàndez (2019) atliktas tyrimas patvirtina aukščiau nagrinėtų mokslininkų įžvalgas. Ne tik dailės pamokose, tačiau ir kituose dalykuose išmaniosios technologijos suteikia galimybes mokiniams augti kartu su naujomis metodinėmis naujovėmis. Planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos bei kitos išmaniosios technologijos itin keičia dailės pamokų kontekstą, didina mokinių įtraukimą į dėstomą dalyką bei suteikia naujus įgūdžius bei patirtis, skatina bendradarbiavimą bei socialinę sanglaudą klasėje. Remiantis šiais tyrimo rezultatais, galima teigti, jog išmaniųjų technologijų taikymo galimybės dailės pamokose yra plačios, o mokymo metodų taikymas, naudojant išmaniąsias technologijas skatina mokinių motyvaciją, įtrauktį bei bendradarbiavimą, todėl gerina ir mokymo(si) rezultatus. Galima teigti, jog išmaniųjų technologijų instrumentai, naudojami meniniame ugdyme, suteikia ne tik naujas patirtis, tačiau ir svarbią informaciją dailės kontekste: mąstymo būdus, normas, 15 vaidmenis, ideologijas, įsitikinimus, vertybes, simbolius bei menines technikas ir kt. Nepaisant to, išmaniųjų technologijų naudojimas dailės pamokose turi ir kitų gerųjų savybių: • gali būti taikomas įvairaus amžiaus ir poreikių mokiniams; • apima žinias ir tarpinį supratimą apie meninį/kultūrinį reiškinį; • formuoja gebėjimus, įgūdžius, požiūrį ir vertybes; • gali būti išvestas iš realybės ir integruotas į visas mokyklose tiriamas disciplinas; • padeda vertinti meniniam ugdymui skirto laiko išteklius ir tarpkultūrinius gebėjimus; • suteikia galimybes malonesniam ir tinkamesniam mokymuisi bei atsiranda prieiga keistis informacija grupėje ar bendruomenėje; • lavina bendravimo gebėjimus su kitais, skatina pagarbą ir bendradarbiavimą vykdant bendrus projektus ir palaiko socialinę sanglaudą; • užtikrina vienodas dalyvavimo galimybes visiems mokiniams esantiems ugdymo procese (Muteanu, Gorghiu ir Gorghiu, 2014). Nepaisant to, šiuo metu nesustabdomas technologijų vystymas lemia ir itin plataus spektro išmaniųjų technologijų pritaikymo dailės pamokose galimybes. Nors mokiniai dailės pamokose gali būti mokomi naudojant ir tradicines medijas, tačiau nauji išmanūs technologiniai įrenginiai leidžia dar labiau praplėsti patirties ribas (Kompouropolou, Fokiali, Athinsiadis ir Stefos, 2011; Alawad 2012). Šiuo metu, naudojant ne tik stacionarius kompiuterius, tačiau ir interaktyvias lentas, išmaniuosius rašiklius, planšetinius kompiuterius yra suteikiamos galimybes kurti interaktyvius meninius darbus: piešinius, paveikslus, koliažus, 3D darbus, architektūrinius konstravimus, filmukus, animaciją, filmus ir daug daugiau. Šiose technologijose integruota programinė įranga bei internetinė prieiga suteikia visas galimybes, padedančias geriau suprati meną bei jį kurti. Taigi, išmaniosiomis technologijos mokiniam suteikia gausius informacinės medžiagos šaltinius, dirbti virtualiose bei interaktyviose erdvėse, kuriose gali būti susipažįstama ne tik su tradicinėmis meno technikomis, tačiau ir naujomis meninėmis galimybėmis (Hilčenko, Filipović ir Ilic, 2018). Galima teigti, jog išmaniosios technologijos leidžia naudoti įvairias technikas daug veiksmingiau ir paprasčiau. Svarbu akcentuoti ir tai, jog G. P. Lobo ir C. B. Sànchez (2016) atliktas tyrimas atskleidė ne tik išmaniųjų technologijų dailės pamokose naudą ir galimybes, tačiau taip pat ir vis dar esančią problematiką. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad išmaniosios technologijos taip pat itin naudingos mokant mokinius ar studentus nuotoliniu būdu, kadangi leidžia naudoti virtualius pasaulius, naujas vertinimo ir kitas technologijas, praturtinančias mokinių patirtis. Tačiau, nagrinėjant mokslininkų atliktą tyrimą tampa aišku, jog dailės mokytojai, turintys 20 ir daugiau metų mokymo patirtį ignoruoja išmaniųjų technologijų galimybes dėl kompetencijų trūkumo bei konservatyvaus požiūrio, todėl mokymui dažniausiai naudoja ne naujausias technologijas (interaktyvias lentas, virtualias erdves, interaktyvias veiklas ir kt.), o tradicines pedagogines mokymo priemones, pritaikytas mokymui 16 klasėje. Taigi, nepaisant akivaizdžių išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose pranašumų, vis dar yra susiduriama su iššūkiais, trukdančiais veiksmingai integruoti išmaniąsias technologijas į dailės pamokas. Apibendrinant, galima teigti, jog išmaniųjų technologijų taikymas dailės pamokose turi itin daugybę pranašumų, lyginant su tradiciniais mokymo(si) būdais. Tačiau vienas iš svarbiausių privalumų – mokinių įtraukimas į mokymosi veiklą. Naujos technologijos, kurios yra tikslingai taikomos dailės pamokose skatina ne tik mokymąsi per patirtį, tačiau ir bendradarbiavimą, socialinę sanglaudą, moko vertybių bei ugdo naujus įgūdžius, galinčius gerinti mokymosi rezultatus. Svarbu akcentuoti tai, jog šiuo metu yra juntamos itin plačios išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose galimybės, tačiau tikslingam bei veiksmingam taikymui vis dar trukdo įvairūs iššūkiai, iš kurių vienas didžiausių – per mažas klasių aprūpinimas šiomis technologijomis bei vis dar konservatyvus mokytojų požiūris. Todėl galima teigti, jog išmaniųjų technologijų integravimui į dailės pamokas vis dar trukdo problemos, kurios turėtų būti sprendžiamos tikslingomis priemonėmis. Nepaisant to, darytina išvada, kad išmaniosios technologijos, kaip mokomoji priemonė, suteikia realią naudą ne tik mokinio kūrybiškumui ir meno pažinimui, tačiau ir dailės pamokų kokybės gerinimui. 2.2. Išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose V-VIII klasėse ypatumai Nors išmaniosios technologijos ir jų taikymas dailės pamokose yra naudingas, taikomos priemonės bei metodai yra besiskiriantys skirtingo amžiaus mokinių ugdyme dėl įvairių priežasčių. Kaip teigia Z. Karatza (2019) skirtingose amžiaus klasėse mokiniai skiriasi daugeliu savybių: individualiu išsivystymo lygiu, išsilavinimu, motyvacija, interesais, išankstinėmis žiniomis, įgūdžiais, žinių įgijimo strategijomis bei kiekvieno pasirengimo lygiu. Dėl šios priežasties yra itin svarbu išryškinti išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose V-VIII klasėse ypatumus. Kaip teigia L. M. Lorente, A. D‘Avino ir I. M. G. Fernàndez (2019), technologinės ir daugialypės terpės naujovės yra prioritetas vidurinio ugdymo sistemoms. Tai yra tema, stipriai veikianti socialinę ir švietimo struktūrą, todėl viduriniame ugdyme, technologijų taikymas turi būti tikslingas, atsižvelgiant į besikeičiančius mokinių lūkesčius ir poreikius. Z. Karatza (2019) antrina mokslininkų nuomonei, teigiant, kad išmaniųjų technologijų taikymas vidurinių klasių mokiniams turi reaguoti į įvairius besimokančiųjų pasirengimo, pomėgių bei mokymosi stiliaus skirtumus. Tokiu būdu, mokymas ir mokymasis paverčiami procesais, kurie motyvuoja ir sukuria lūkesčius visiems mokiniams bei integruoja novatoriškus mokymo ir mokymosi būdus. V-VIII klasėse besimokantys mokiniai yra apimantys paauglystės tarpsnį, kuri yra laikoma perėjimo nuo vaikystės link pilnametystės laikotarpiu. Dėl šios priežasties, šiame laikotarpyje 17 atsiranda nauji stresoriai, problemos ir iššūkiai, prie kurių geba prisitaikyti dauguma paauglių (Miranda, 2013). Galima teigti, jog paauglystės amžiaus tarpsnis yra ypatingas, kadangi tuo metu žmogus patiria itin sparčią kognityvinę, fizinę, socialinę bei emocinę raidą (Kalpokienė, 2005). Todėl galima teigti, jog tokio amžiaus mokinių mokymo(si) procesai tampa daug sudėtingesniais, lyginant su jaunesnio amžiaus mokiniais. To pasėkoje, pedagogai turi gebėti tikslingai taikyti išmaniąsias technologijas dailės pamokose, siekdami geriausių rezultatų bei mokinių įsitraukimo. Lietuvos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje (2019) (toliau – Programoje) nurodyta, jog dailės pamokomis yra siekiama suteikti galimybes mokiniams ugdyti savo estetinę nuovoką, augti dvasiškai, ugdyti dailės raiškos gebėjimus bei kultūrinės kompetencijos pagrindus. Kaip nurodoma programoje, 5-8 klasėse dailės mokymo procesas skirstomas į tris pagrindines veiklos sritis: dailės raišką, dailės kūrinių bei raiškos interpretavimą, stebėjimą bei vertinimą, dailės reiškinių socialinėje kultūrinėje aplinkoje pažinimą. Šiose veiklose taip pat akcentuojamas ir informacinių technologijų integravimas: virtualus piešimas, šrifto, spalvų, linijų bei komponavimo principų perpratimas, iliustracijų, spausdinto teksto derinimas, meninis teksto apipavidalinimas, vizualiosios mokyklinės informacijos kūrimas, integruoti projektai ir kt. Taigi, galima teigti, jog informacinės komunikacinės priemonės, įskaitant ir išmaniąsias technologijas, yra akcentuojamos kaip integrali dailės pamokų dalis. Svarbu pažymėti ir tai, jog pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje, dailė taip pat yra akcentuojama ir informacinių technologijų pamokose. Naudodami informacines technologijas mokiniai su dailės mokytojais aiškinasi ne tik spalvų derinimo principus, tačiau juos praktiškai įgyvendina kuriant tinklalapius. Taigi, informacinėmis technologijomis yra įgyvendinamos ir projektinės veiklos, kuriomis mokiniai yra mokomi naudotis informacinių technologijų suteikiamomis galimybėmis mokantis apie dėmes, spalvas, tekstūras, linijas, faktūras, kompozicijas, ornamentų kūrimą, konstrukcinį piešimą ir dar daugiau. Remiantis bendrąja ugdymo programa, galima teigti, jog išmaniosios technologijos gali būti taikomos įvairioms veiklos sritims, sudarančioms dailės pamokas: dailės raišką, dailės kūrinių bei raiškos interpretavimą, stebėjimą bei vertinimą, dailės reiškinių socialinėje kultūrinėje aplinkoje pažinimą. Dailės raiška. Programoje nurodyta, jog dailės raiška atsiskleidžia per idėjų kėlimą, technikų taikymą, spalvinių, grafinių bei erdvinių raiškos priemonių naudojimą ir mokinių dailės kurinių parodymą. Taigi, 5-8 klasių mokiniai dailės raiškoje ne tik geba atrasti vizualines idėjas dailės kūriniuose ar artimoje aplinkoje, tačiau tai pat idėjai atskleisti ar eksperimentams atlikti turi gebėti taikyti įvairias dailės technikas bei bendradarbiauti grupėse. Kaip teigia M. K. Rahmat ir W. K. Au (2019) išmaniosios technologijos gali itin pagerinti dailės raiškoje ugdomas kompetencijas, kadangi taikant išmaniąsias technologijas mokiniai ne tik patys atranda idėjas, prasmes, sprendimus, tačiau taip pat skatina mokinių kūrybiškumą bei kritinį mąstymą reiškiant savo menines idėjas. Nepaisant 18 to, dailės raiškoje išmaniosios technologijos skatina problemų sprendimą bei kūrybiškumą. Tai taip akcentuoja R. Rumšienė, J. Stūronaitė ir J. Žiemytė (2017), jog išmaniosios technologijos gali būti sėkmingai taikomos, siekiant įsisavinti informaciją bei lavinti įgūdžius. Taip pat pažymima, jog tokios technologijos įgūdžius gali lavinti veiksmingiau, nei taikant tradicinio darbo ar organizavimo būdus, kadangi, pavyzdžiui, planšetinių kompiuterių ar interaktyviosios lentos pagalba mokiniai gali atlikti įvairias užduotis, ieškoti informacijos, pavyzdžių, piešti, pažinti naujas tekstūras, technikas ir kt. Dailės kūrinių bei raiškos interpretavimą, stebėjimą bei vertinimą. Remiantis bendrojo ugdymo programa, dailės kūrinių bei raiškos stebėjimas, vertinimas bei interpretavimas 5-8 klasėse turi mokiniam padėti vertinti bei analizuoti dailės kūrinius, tautodailės bruožus, meninius stilius, naudojant dailės sąvokas bei kriterijus, ieškoti informacijos internete ir kt. Kaip teigia B. Banevičiūtė, R. Buividavičienė, R. Ercmonienė-Varnienė, L. Navickienė, I. Stankienė ir K. Žebrauskaitė (2007) informacinės komunikacinės priemonės gali būti sėkmingai naudojamos atliekant dailės kūrinių bei raiškos aptarimą bei stebėjimą. Todėl, galima teigti, jog atliekant tokio pobūdžio užduotis išmaniosios technologijos suteikia galimybę mokiniams derinti skirtingus darbo būdus, pavyzdžiui darbą kompiuteriu ar kitomis kompiuterinėmis technologinėmis priemonėmis ir tradiciniais darbo būdais: išvykomis į muziejus, ieškant informacijos vadovėliuose ir kt. Dailės reiškinių socialinėje kultūrinėje aplinkoje pažinimas. Įvairios išmaniosios technologijos gali būti pasitelktos ir dailės reiškinių socialinėje kultūrinėje aplinkoje pažinimui. Kaip nurodoma ugdymo programoje, 5-8 klasių mokiniai šioje veikloje turi gebėti pastebėti, apibūdinti bei analizuoti dailės reiškinius tiek žmogaus veikloje, tiek supančioje kasdieninėje aplinkoje. Mokiniai taip pat turi gebėti tyrinėti, nusakyti bei paaiškinti gamtos, kultūros paminklų svarbą, vertę, kultūrinių tradicijų ypatumus, etnokultūrinius papročius, tradicijas ir kt. Pažinimo veikloms gali būti naudojami ne tik pristatymai, pateiktys ar kitos informacinių komunikacinių technologijų priemonės, tačiau ir inovatyvesni mokymo metodai. Pavyzdžiui, kaip teigia H. C. Salar, H. Özçınar, C. Çolak ir C. Kitis (2013) šiuo metu yra suteikiamos įvairios galimybės pažinti meno parodas ir kitus eksponuojamus objektus naudojantis virtualiomis parodomis. Mokslininkai teigia, jog tokios technologijos sprendžia įvairias problemas, kadangi mokiniams nuolatos lankytis muziejuose gali būti sudėtinga dėl laiko ir finansinių apribojimų, tačiau taikant išmaniąsias technologijas mokiniai dailės pamokose gali tyrinėti įvairių objektų kolekcijas, gauti informacijos bei kognityvinės naudos mokantis. Tokiu būdu yra ne tik suteikiama informacija, leidžianti pažinti skirtingus objektus, reiškinius ar kultūras, tačiau taip pat mokinius interaktyviai įtraukia bei leidžia įsijausti į juos supančią virtualią aplinką. Taigi, galima teigti, jog išmaniosios technologijos gali būti itin plačiai pritaikomos ne tik dailės raiškoje, jos bei 19 dailės kūrinių stebėjime, vertinime ir interpretavime, tačiau taip pat dailės reiškinių socialinėje kultūrinėje aplinkoje pažinime. Apibendrinant, galima teigti, jog išmaniųjų technologijų taikymas V-VIII klasių dailės pamokose yra itin naudingas, tačiau tuo pačiu ir sudėtingas procesas, kadangi šio amžiaus vaikai tampa paaugliais. Dėl šios priežasties, tokie mokiniai pasižymi besikeičiančiomis ypatybėmis, kadangi šiuo laikotarpiu sparčiai vystosi mokinių kognityvinė, fizinė, socialinė bei emocinė raida. Dėl šios priežasties, mokymo(si) procesai tampa sudėtingesni, lyginant su jaunesnio amžiaus mokinių mokymo(si) ypatumais. Atsižvelgiant į tai, taikant išmaniąsias technologijas dailės pamokose turi būti itin atsižvelgta į šį mokinių tarpsnį bei jo ypatumus, kadangi tik tokiu būdu išmaniųjų technologijų taikymas dailės pamokose gali būti tikslingas ir veiksmingas. Lietuvos bendrojo ugdymo programoje nurodyta, jog dailės mokymo procesai 5-8 klasėse yra skirstomi į tokias pagrindines veiklas, kaip dailės raišką, dailės kūrinių bei raiškos interpretavimą, vertinimą, stebėjimą bei dailės reiškinių socialinėje kultūrinėje aplinkoje pažinimą. Taigi, tikslingai taikomos išmaniosios technologijos gali itin palengvinti šias veiklas bei paskatinti veiksmingesnį mokymo(si) procesą. 20 3. IŠMANIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO DAILĖS PAMOKOSE PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI 3.1. Tyrimo metodologija Tyrimo metodas. Baigiamajame darbe pasirinkta kokybinio tyrimo kryptis, kurios duomenų surinkimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Kaip teigia O. Hazzan ir L. Nutov (2014) kokybinio tyrimo kryptis yra itin naudingas, siekiant nuodugniai ištirti nagrinėjamą problemą. B. L. Berg (2001) akcentuoja, kad kokybiniu tyrimu atsiranda prieiga ne tik naujų teorijų kūrimui, tačiau taip pat ir esamų teorijų pagilinimui. Atsižvelgiant į mokslininkų įžvalgas, pusiau struktūruotu interviu bus suteikiama galimybė įsigilinti į tai, kaip išmaniosios technologijos gali būti taikomos mokant ir mokantis dailės 5-8 klasėse, išsiaiškinti šių technologijų privalumus bei nustatyti problematiką, trukdančią išnaudoti visas šių technologijų teikiamas galimybes. Tyrimo instrumentas. Tyrimo instrumentu buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu. Kaip teigia F. Ryan, M. Couglan ir P. Cronin (2009), pusiau struktūruotas interviu pasižymi optimaliu kontrolės lygiu bei surenkamos informacijos kiekiu, skirtingai nei giluminis ar griežtai struktūruotas interviu. Taigi, šis tyrimo instrumentas buvo taikytas pagrindiniam baigiamojo darbo tikslui pasiekti – išsiaiškinti išmaniųjų technologijų taikymo mokant bei mokantis dailės V-VIII klasėse galimybes. Tyrimo vykdymui buvo itin svarbu nusibrėžti orientacinius interviu klausimus, kurie yra būtini problemai tirti. Interviu gairėse buvo suformuoti 7 pagrindiniai klausimai, kuriais buvo vadovaujamasi vykdant pokalbį su tiriamuoju. Pirmasis klausimas buvo skirtas, siekiant atskleisti tiriamųjų nuomonę apie išmaniųjų technologijų taikymo dailės pamokose veiksmingumą. Antruoju klausimu buvo siekiama išsiaiškinti tiriamųjų požiūrį apie išmaniųjų technologijų įtaką mokinių mokymosi motyvacijos gerinimui. Trečiasis klausimas buvo skirtas įsigilinti į šiuo metu taikomas metodikas bei naudojamus gerosios praktikos pavyzdžius. Ketvirtasis klausimas buvo skirtas įsigilinti į bendradarbiavimo svarbą, tikslingam išmaniųjų technologijų dailės pamokose taikymui. Penktasis klausimas buvo skirtas atskleisti pagrindinius sunkumus, o šeštasis – šių sunkumų sprendimo būdus. Paskutiniuoju klausimu buvo siekiama atskleisti tiriamųjų požiūrį apie išmaniųjų technologijų taikymo būtinumą dailės pamokose. Tyrimo duomenų analizės metodas. Kaip teigia mokslininkai, tinkamiausias pusiau struktūruoto interviu analizavimui skirtas metodas yra turinio analizė (Yates, Clarke ir Thurstan, 2019). Turinio analizė yra duomenų analizavimo metodas, kuriame yra taikomas duomenų transkribavimas, daugkartinis skaitymas, teksto šifravimas ir kt. (Žydžiūnaitė, Merkys ir Jonušaitė, 2005). Nurodoma, jog transkribuoti duomenys turi būti grupuojami į kategorijas bei jas atspindinčias subkategorijas, taikant interpretacinę analizę bei grindžiant tiriamųjų pasisakymais (Buriro, Awan ir Lanjwani, 2017). Svarbu pažymėti ir tai, jog, kaip teigia V. Žydžiūnaitė, G. Merkys ir S. Jonušaitė (2005), 21 pedagogikos studijose turinio analizė taikoma pusiau struktūruoto interviu surinktiems duomenims nagrinėti yra laikoma kaip validus metodas, galintis suteikti galimybę formuoti specifines išvadas pagal analizuojamą tekstą. Taigi, surinkus pusiau struktūruotą interviu duomeny buvo interpretuojami bei koduojami juos skirstant į kategorijas, subkategorijas, sudarant lenteles bei vertinant ir analizuojant esamus rezultatus. Tačiau, prieš šį etapą buvo svarbu interviu paverti tekstine medžiaga, todėl įrašai buvo transkribuojami bei daug kartų skaitomi, siekiant išryškinti pagrindinius raktinius žodžius, kuriais remiantis buvo grupuojamos kategorijos bei jas apibūdinančios subkategorijos. Visa ši tyrimo struktūra bei rezultatai buvo grindžiami tiriamųjų pasisakymais, išskiriant tekste citatas. Tiriamųjų atranka. Tiriamieji buvo atrinkti patogiąja kriterine atranka, kadangi kokybiniame tyrime nėra reikšmingas tiriamųjų imties apskaičiavimas matematinėmis formulėmis, skirtingai nei kiekybiniuose tyrimuose (Rupšienė, 2007). Todėl, atrenkant tiriamuosius buvo taikomi du pagrindiniai kriterijai: ne mažesnis nei 5 metų pedagoginio darbo stažas bei tiriamojo buvimas V- VIII klasių dailės mokytoju. Pedagogai buvo pasirinkti dėl to, jog gali išsamiai atskleisti aspektus, susijusius su išmaniųjų technologijų taikymu, jų veiksmingumu, galimybėmis bei pagrindiniais sunkumais, trukdančiais tikslingam šių technologijų taikymui dailės pamokose. Tyrime dalyvavo 6 informantai, kuriems suteikti kodai, siekiant užtikrinti konfidencialumą: D1, D2, D3, D4, D5 (žr. 2 lent.). 2 lentelė. Tyrimo dalyviu charakteristikos Tiriamojo kodas Tiriamojo darbo stažas Miestas, kurioje yra mokykla D1 6 Vilnius D2 11 Vilnius D3 8 Vilnius D4 5 Vilnius D5 14 Vilnius D6 13 Vilnius Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliekamas 2021 m. gegužės mėnesiu. Atsižvelgiant į Covid-19 situaciją tyrimas buvo vykdomas nuotolinėmis komunikacinėmis priemonėmis, susisiekiant su tyrimo dalyviu telefonu arba vaizdo skambučiu. Kiekvienas pokalbis buvo įrašomas diktofonu vėliau pokalbį perkeliant į tekstinę medžiagą. Prieš atliekant tyrimą buvo susisiekta su tyrimo dalyviais pateikiant visą Jiems dominančią informaciją. Sutikus dalyvauti tyrime su tiriamaisiais buvo suderintas jiems patogus pokalbio laikas. Tyrimo etika. Kaip įvardija V. Žydžiūnaitė (2011) ir S. R. M. Arifin (2018) kokybiniame tyrime yra būtina laikytis pagrindinių tyrimo etikos principų: savanoriško dalyvavimo, teisingumo, anonimiškumo ir konfidencialumo, geranoriškumo ir informavimo. Šie principai buvo užtikrinami tyrėjo. Informavimo principas buvo išpildomas suteikiant visą dominančią informaciją apie tyrimą. 22 Savanoriškumo principas buvo išpildomas netrukdant tiriamiesiems apsispręsti dalyvauti arba nedalyvauti tyrime. Anonimiškumo ir konfidencialumo principai buvo užtikrinami neatskleidžiant tyrime jokių asmens informacijos ar duomenų, pagal kuriuos galėtų būti identifikuotas tiriamasis. Teisingumo principu buvo užtikrinama, jog tiriamiesiems ne tik bus suteikta visa reikalinga informacija, tačiau ir bus užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui tiriamųjų teisėmis. Galiausiai, geranoriškumo principu buvo užtikrinama, jog tiriamieji interviu atliks sau malonioje aplinkoje, jiems patogiu metu, o taip pat su jais bus pagarbiai bendraujama bei nedaromas joks išorinis spaudimas. Todėl tinkamai pasiruošus tyrimui bei surinkus reikiamus duomenis, toliau pristatomi tyrimo rezultatai. 3.2. Tyrimo duomenų išaiškinimas ir tyrimo rezultatai Analizuojant informantų pasisakymus paaiškėjo, jog išmaniosios technologijos gali būti taikomos dailės pamokose dėl įvairių privalumų. Dėl šios priežasties buvo išskirta pirmoji kategorija – išmaniųjų technologijų panaudojimo dailės pamokose privalumai. Išskirtą kategoriją apibūdina šios subkategorijos: praturtinami ugdymo procesai, palengvinamas mokytojo ir mokinių darbas, skatinama mokinių motyvacija (žr. 3 lent.). F. J. García-Peñalvo, C. Casado-Lumbreras, R. Colomo-Palacios ir A. Yadav (2020) savo atliktame tyrime akcentavo, jog šiuo metu išmaniosios technologijos apima itin platų spektrą priemonių, galimų taikyti švietime mokant įvairių dalykų. Kaip teigia A. T. Siddigui ir M. Masud (2016) išmaniosios technologijos kuria išmanias klases, kurios teigiamai veikia tiek mokymo, tiek mokymosi procesus, todėl jos pasižymi privalumais tiek pedagogų kasdienėse užduotyse, tiek ugdymo procesuose, didinant jų kokybę. L. H. Muteanu, G. Gorghiu ir L. M. Gorghiu (2014) pažymi, jog technologijos gali itin praturtinti ugdymo procesus dailės pamokose, kadangi jos suteikia naujas patirtis. Šį mokslininkų požiūrį taip pat patvirtina ir informantų pasisakymai. Informantai teigia, jog šiuo metu šiuolaikiniai vaikai mokydamiesi dailės turi būti supažindinti su technologijomis bei jų teikiamomis galimybėmis, kurios šiuo metu yra itin plačios, todėl padaro ugdymo procesus daug įdomesnius, šiuolaikiškesnius bei kūrybiškesnius. Dėl šių priežasčių, išmaniosios technologijos ne tik prisideda prie ugdymo procesų praturtinimo, tačiau tuo pačiu padeda veiksmingiau siekti užsibrėžtų tikslų. Nepaisant to, informantas akcentuoja, jog šiuo sudėtingu laikotarpiu, kuri sąlygoja Covid-19 epidemija, išmaniosios technologijos dailės pamokose tampa būtinomis, kadangi be jų būtų neįmanoma pilnai išsipildyti dailės pamokose reikalingoms veikloms: ,,Nuotolinio mokymosi metu tikrai be jų neįmanoma, net dažais nutapius turime kokybiškai nufotografuoti ir atsiųsti darbą atsiskaitymui. Kontaktinio mokymo metu yra svarbus temos pristatymas, tada puikiai pasitarnauja multimedija, internetas“ (D3). 23 Analizuojant informantų pasisakymus galima teigti, jog išmaniosios technologijos šiuo metu yra neatsiejamos nuo ugdymo proceso, ypač šioje epideminėje padėtyje. Tačiau ir kontaktinio mokymo metu šios technologijos padeda praturtinti ugdymo procesą bei padaryti mokymą(si) kūrybiškesniu bei įdomesniu mokiniams. 3 lentelė. Išmaniųjų technologijų panaudojimo privalumus apibūdinančios subkategorijos Kategorija Subkategorijos Citatos Išmaniųjų technologijų panaudojimo dailės pamokose privalumai Praturtinami ugdymo procesai ,,Manau, kad šiuolaikiniai vaikai tiesiog privalo būti supažindinti su šiuolaikiniu menu, technologijomis, naujomis virtualiomis raiškos priemonėmis“ (D1); ,,Įdomesnes galima padaryti tautodailės pamokas 5,6 klasėse“ (D5); ,,Technologijos suteikia labai įdomių galimybių“ (D6); ,,Tautodailėje – patraukti žaismingais testais, netikėtomis pateiktimis“ (D5); ,,Pateikta įdomiai medžiaga padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų“ (D6). Palengvinamas mokytojo ir mokinių darbas ,,Technologijos palengvina mokytojo darbą, galima atrasti informatyvios geros medžiagos dailės pamokoms: virtualios parodos, muziejai, animacinės programos“ (D3); ,,Yra daug informacijos, resursai beribiai, galima greitai pateikti vaizdinių pavyzdžių“ (D4); ,,Dar viena priežastis, kad su technologijomis vaikai atlieka ,,švarų“ darbą. Nereikia nei pasiruošti, nei susitvarkyti darbo vietos ar neštis specialias priemones. Jokio vargo. Taip pat, mokant naudotis programa, vaikai gali pasiekti ,,nuspalvintą variantą“ per kelis mygtuko paspaudimus ir lengvai pakeisti, jei rezultatas netinka“ (D1). Skatinama mokinių mokymosi motyvacija ,,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!