Pastarųjų metų Lietuvoje vykstantys politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai palietė ir ugdymo(si) kaitą. Šiandieninei mokyklai labai svarbu ugdyti dvasingą, dorą, kūrybingą ir laisvą pilietį. Tai įpareigoja ne tik pedagogų doriniai įsitikinimai, bet ir reikšmingi Jungtinių Tautų dokumentai (Vaiko teisių konvencija), mūsų šalies švietimo pokyčiai.
Menai ugdo moksleivių jutimus, savimonę ir socialinę patirtį, puoselėja humanistinėmis vertybėmis grindžiamą asmens, ypač jauno žmogaus, dvasinį pasaulį bei bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse. Antra vertus, meninė veikla ne tik ugdo meninius ir estetinius moksleivių gebėjimus, padedančius išreikšti save, bet ir leidžia įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į vietos bendruomenės kultūrą.
Dabar meniniu ugdymu siekiama ne pristatyti meno turtus, bet atgaivinti, praturtinti ugdytinių pojūčius, atskleisti moksleivių vidines galias.
Šie teiginiai pakankamai tiksliai suformuluoti Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (2002, p.435): „meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui”. Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma žmogaus asmenybė - jo intelektinės, kūrybinės, emocinės, fizinės galios, verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimai, vertybinių nuostatų sistema, todėl galima iš esmės padidinti asmens dalyvavimo įvairioje socialinėje bei kultūrinėje veikloje galimybes. Meninis ugdymas – neatskiriama bendrojo ugdymo dalis, tolesnio moksleivių mokymo(si) gyvenimo bei darbo modernioje visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida“2. Drauge tai – investicija į mūsų šalies ateitį. Lietuvoje meninis ugdymas turi senas tradicijas, tačiau, kaip teigia D. Šiaulytienė (2000, p.4), „būtina atsižvelgti ir į kitų šalių patirtį, meniniam ugdymui suteikti platesnius uždavinius, formuoti meno kultūrai palankią visuomenės nuomonę“3.
1 Matonis, V. Meninis ugdymas nūdienėje kultūroje. Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. Vilnius. 2000.
2 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai V-X kl. Vilnius.2002.
3 Šiaulytienė D. Projektų metodas dailės mokyme. Daktaro disertacija. Vilnius. 2000.
ir demokratinių vertybių plėtra, nauja visuomenės nuostata į neįgalųjį asmenį paskatino išsamiau pasidomėti proto negalę turinčių moksleivių meniniu ugdymu, siekiant efektyvesnio jų poreikių tenkinimo būdų, lanksčiau organizuoti SUP moksleivių ugdymą. Šiandieninė meninio ugdymo kryptis labiau orientuojama ne į...
Šį darbą sudaro 6362 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!