Bendrojo ugdymo mokyklos sportinio ugdymo turinio modernizavimas

Egzistuoja didelė globalizacijos interpre­tacijų įvairovė. Tomlinson (2002) siūlo globa­lizaciją suvokti kaip daugybę vienalaikių ir kompleksiškai susipynusių procesų, apimančių ekonomikos, politikos, kultūros, technologijų pokyčius, žyminčius sustiprėjusį žmonių susietumą, geografinių erdvių susitraukimą dėl greito mobilumo galimybių ir kt.
Todėl globalizacija aprėpia visokio pobūdžio prieštaringumas, pasipriešinimus ir atsiveriančias jėgas.
Nėra vienareikšmiško sutarimo, ar glo­balizacija yra nauja visuomenės raidos pakopa, ar žymi tam tikrą istorinį tęstinumą. Morley (2004), Bhattacharya (2004) požiūriu, globalizacija žymi istorinį tęstinumą, todėl nėra naujas fenomenas. Morley (2004) siūlo apie globalizaciją kalbėti kaip apie kontekstą. Tomlinson (2002, p. 42), rem­damasis A. Giddensu, globalizaciją siūlo suprasti ne kaip šiaip iškylančią modemybės tarpsnyje, o kaip „modemybės pasekmę“. Rizvi ir bendra­autoriai (2007), remdamiesi Bordieu, globalizaciją siūlo suprasti kaip ideologiją, kuri tarnauja pateisinti pirmiausia tam tikrus ekonominius ir politinius interesus. Globalizacija yra apgalvota ekonominės liberalizacijos projekto ideologija, kuri orientuoja individus ir valstybes paklusti rinkos jėgoms. Steger (2008, p. 28) konstatuoja, kad egzistuoja per didelė globalizacijos termino interpretacijų įvairovė, todėl siūlo globalizaciją traktuoti kaip tam tikrą sportinio ugdymo situaciją, kaip tam tikrų sportinio ugdymo procesų visumą.
• tiesti tradiciškai atskirtų akademinio ir profesinio švietimo tiltus.
Aiškėja akivaizdi tendencija, kad mažėja susidomėjimas gamtos ir tiksliųjų mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis, auga kvalifikuotų tyrėjų ir specialistų poreikis, susirūpinimas dėl inovacijų, taigi ir ekonominio konkurencingumo, mažėjimo.
Fundamentalius šiandieninės poindustrinės visuomenės struktūrinius ir kokybinius poky­čius stipriai veikia žinios ir moderniosios technologijos. Daugelio išsivysčiusių pasaulio valstybių technologijų plėtrą skatinančiai politikai būdingos pastangos remti ir didinti ekonominę galią ir konkurencingumą vystant moderniąsias technologijas, kuriant technologiškai išvystytą visuo­menę.
Švietimo sistemai ir jos profesinio mokymo posistemei iškyla uždavinys parengti jaunąją kartą aktyviai veiklai technologiškai išvystytoje visuomenėje. Šis uždavinys dažnai sprendžiamas pasitelkiant
technologinį ugdymą. Technologinio ugdymo, kaip edukacinio reiškinio, platesnio ir visapusiškesnio nei
darbų mokomasis dalykas ir profesinis mokymas (tačiau juos apimantis), paradigma mokslinėje literatūroje aptariama nuo 1985 metų (Reed 2002). Efektyvus technologinis ugdymas ne tik padeda spręsti jaunimo profesijos pasirinkimo problemas, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!