Komunikacija yra tokia natūrali mūsų kasdienio gyvenimo dalis, kad retai apie ją susimąstome. Bendraujant su šeimos nariais, draugais ir atsitiktiniais pažystamais paprastai nereikia įdėti daug pastangų. Bendravimas teikia malonumą, todėl sunku įsivaizduoti, jog kažkam jis gali kelti problemų.
Žmonių vartojama didelė įvairovė verbalinių ženklų ir kitokių komunikacijos sistemų, kurios labai svarbios socialiniam gyvenimui. Žodinė kalba – visapusiškiausias, efektyviausias komunikavimo būdas. Bet ne mažiau svarbi ir neverbalinių ženklų sistema.
Į vaikų neverbalinės komunikacijos gebėjimų įgijimo dėsningumus normalios bei sutrikusios raidos atžvilgiais svarbu atsižvelgti mokant nekalbančiuosius augmentinės bei alternatyviosios komunikacijos.
Kad perprastume kito žmogaus poreikius, turime stiprinti savo bendravimo įgūdžius. Kiekvienas žmogus visą savo gyvenimą kuria savitą bendravimo stilių, iš dalies medžiodamas kitus. Neįgaliam žmogui, kuris dėl savo sutrikimo negali bendrauti su aplinkiniais įprastu būdu, t. y. kalba, labai svarbu turėti alternatyvią raiškos galimybę, leidžiančią pristatyti save kitam asmeniui, daryti pasirinkimus, įvaldyti sau ir kitiems suprantamą bendravimo būdą.
neįgaliajam prieinamą bendravimo alternatyvą.
Kai kurias atvejais nekalbantieji Lietuvoje mokomi komunikuoti neverbaliai: paveikslėliais, simboliais, gestais, retai – aukštųjų technologijų priemonėmis.
Šiuo metu sukurta daug komunikacijos priemonių nekalbantiesiems. Šiame referate aptarsiu priemones, ir jų taikymą.
Augmentinė ir alternatyvioji komunikacija bei jos taikymas ugdant asmenis, turinčius kalbos ir komunikacijos sutrikimų.
70 proc. savo laiko mes praleidžiame komunikuodami vieni su kitais. Poreikis bendrauti būdingas
visiems, net ką tik gimusiems kūdikiams. Jau pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais jie pradeda suprasti tai, kas vyksta juos supančioje aplinkoje, o jų komunikavimo su aplinkiniais žmonėmis išraiška yra verkimas. Savo džiaugsmą, pyktį, nepasitenkinimą, dėmesio poreikį kūdikiai išreiškia verkimu, gugavimu ar vapėjimu. Prieš ištardamas pirmuosius žodžius vaikas komunikuoja su jį supančiais asmenimis kitais būdais, nes jis irgi turi savo norų ir pageidavimų. Taip vystosi vaiko prieškalbiniai įgūdžiai, kurie yra komunikacijos ir tolesnio ugdymo(si) bei mokymo(si) pagrindas. Prieškalbinių įgūdžių formavimosi etape atsiranda ir pažintiniai bei socialiniai įgūdžiai: dėmesio išlaikymas, žvilgsnio fiksavimas į konkretų daiktą, daikto kaip objekto suvokimas, priežasties–pasekmės ryšio suvokimas, vieno iš dviejų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!