Specialioji pedagogika ir psichologija

Neįgaliųjų globos istorija Priešistoriniais laikais neįgalūs buvo paliekami mirti- tokia buvo pradinė prielaida, tačiau po paskutinių tyrimų nuspręsta, kad jie buvo labai globojami [kapavietėse atrandama įv. žolelių ir tvarsčių prie sunkiai sirgusių ar turėjusių negalią žmonių kaulų]. Antika: Žmonių supratimu, žmogus turi būti gražus, tvirtas, sveikas [didelė Spartos įtaka], tad neįgalus buvo našta visuomenei. Jais mažai rūpindavosi, galiausiai jie tapdavo prostitucijos ar vergijos aukomis. Aristotelis pirmasis pasiūlė abortą [jei įtariama, kad gali gimti su negalia]. Antikinė Roma: Abortai teisiškai uždrausti. Ciceronas: “abortus reikia uždrausti, nes taip pavagiamas pilietis iš valstybės.” Bandyta teisiškai apibrėžti neįgalimųjų teises, bet vis tiek stengtasi atskirti juos nuo sveikų. Seneka: “Neįgalimą lemia atsitiktinumas”. Senasis testamentas: kuo didesnę nuodėmę padarei, tuo didesnę negalią gali įgyti [arba tavo vaikas gimdamas gaus], bet tai nereiškia, kad jiems nereikia, padėti. Tačiau neįgalieji neturi teisės artintis prie šventų daiktų. Naujasis testamentas: kiekvienas žmogus turi negalią, kuri gali būti ir sielos. Viduramžiai: Ne tik krikščioniškos institucijos rūpinosi skurdžiais (likimo nuskriaustais visomis prasmėmis). Tuo ypač domėtasi arabų šalyse (Avicena mėgino klasifikuoti ligas). Visuomenė poliarizavosi- vieniems neįgalieji tapo kaip ir fetišu, bet kiti manė, kad neįgalieji yra demonų apsėsti (taip manė net kai kurie apsišvietę žmonės). Buvo iškilęs klausimas “ar neįgalieji turi sielą?” Renesansas: XVIa. Neįgalimųjų padėtis buvo gana gera, tačiau XVII-XVIIIa. Jų padėtis pablogėjo. Tai įtakojo protestantizmas (Liuteris ir Kalvinas turėjo neigiamą požiūrį į neįgalimuosius). Šias tris pavardes reikės žinoti F.Pinelis (1745-1826)- pirmasis atidarė psichiatrinės vartus (jo manymu, neįgalieji neturi būti laikomi kaip kailiniai). E.Eskirolis (1772-1840)- išskyrė idiotus ir imbecilus. E.Segenas (1812-1880)- gydytojas-pedagogas. Ugdė vidutinę bei žymią protinę negalią turinčius žmones. Jis laikomas JAV specialiojo ugdymo pradininku. Ugdymo principai (Seleno): 1. Jis turi apimti veiklumo, aktyvumo ugdymą, nes žmogus įgauna prasmę, kai kažką veikia. 2. Mąstymo lavinimas- vaizdinių, sąvokų formavimas, elementarūs skaitymo, rašymo įgūdžiai. 3. Valios- mokymas valdyti savo instinktus. Tuo metu pradėjo kurtis pirmosios specialiojo ugdymo įstaigos (pirmieji tai pajuto aklieji, kurtieji bei turintys judėjimo negalią, nes jie mažiausiai skyrėsi nuo normalių žmonių) XXa. susirūpinta izoliuoti, sterilizuoti neįgalimuosius, nes prasidėjo paveldimumo tyrimai, kuriais buvo įrodyta, kad negalia (ypač) psichinė yra paveldima. Tik ~1960m. suprasta, kad nieko nepasieksim juos uždarę dėstytoja tai aiškina Froido teorija apie sąmonę ir pasąmonę (kai nuslopinami negatyvūs jausmai)- tik pripažinusi, kad yra neįgalieji egzistuoja, visuomenė gali tapti pilnaverte. Normalizacija- turim suteikti normalias sąlygas visiems žmonėms. Dabar atsisakoma terminų “idiotas, luošas, debilas” ir pan., o sutelkiamas dėmesys į asmenį “asmuo, turintis protinę negalią; asmuo turintis specialių poreikių” ir pan. Seminaro medžiaga: yra įv. požiūrių, kas tas neįgalus žmogus, tačiau prasminga jungti du požiūrius: Tai žmogus, kuris gali tobulėti Tai žmogus, kuris turi teisę būti toks, koks yra Neįgalumo samprata Šiuo metu pasaulyje yra apie 500mln. (1/10 viso pasaulio žmonių) žmonių, kurie turi fizinių ar sensorinių sutrikimų (fiziniai sutrikimai- judėjimo negalia, sensoriniai- pojūčių sutrikimai). Iš jų 200mln. yra vaikai. Iš jų apie 13% turi protinių sutrikimų. Lietuvoje apie 10% vaikų turi vienokių ar kitokių sutrikimų. Sutrikimų grupės: intelekto; specifiniai pažinimo s. (mokymosi negalios). Pvz., sunkiau išmoksta skaityti arba sunkiai orientuojasi erdvėje; emocijų, elgesio ir socialinės raidos; klausos; regos; jdesio ir padėties; lėtiniai somatiniai ir nefrologiniai; kompleksiniai. Socialinės problemos ir socialiniai vaizdiniai Požiūriai į socialines problemas: 1. Natūralios ir neišvengiamos. 2. Probleminių individų rezultatas. 3. Ekonominių, politinių ir vertybinių pokyčių rezultatas. Socialinis konstravimas- toks procesas, kai remiantis vienais realybės faktais, moksliais apibrėžimais, nuomonėmis ir archetipų apraiškomis socialiniams faktams, reiškiniams ir problemoms suteikiama tam tikra prasmė. Socialinis diskursas- organizuotos visuomenės žinios ir žinojimas, kuris atspindi visuomenės “kalbėjimą ir rašymą”. Socialinio negalios konstravimo ypatumai Visuomenės vaizdiniai: -fizinis; -psichinis; -delinkventinis (socialinė dezadaptacija). Socialinės nuostatos į neįgalimuosius (šia tema aš skaičiau pranešimą, tai įdėsiu jums daugiau pasiskaityti, nes dėstytoja sakė, kad iš seminarų medžiagos bus šis tas egze, bet kaip ji sakė “ten reikės pagalvoti) Socialinė nuostata – tai žmogaus pozicija objekto (asmens, grupės, situacijos, vertybės) atžvilgiu. Nuostata iš anksto modeliuoja būsimą veiksmą. Socialinė nuostata daugiau ar mažiau atvirai reiškiasi įvairiais simptomais ar rodikliais (žodžiais, tonais, gestais, veiksmais ar jų nebuvimu). Nespecialistų nuostatų į neįgaliuosius struktūrinis modelis (pagal Siller J. et al., 1967) 1. Vidinė įtampa sąveikaujant. 2. Artimumo atmetimas. 3. Bendras atmetimas. 4. Autoritarinis paslaugumas- po išoriškai teigiama nuostata slypintis noras neįgaliesiems taikyti specifines korekcines priemones. 5. Emocinių savybių priskyrimas. 6. Kančios identifikacija- neįgalieji sukelia sveikųjų neigiamas asmenines reakcijas į negalią. 7. Priskirti funkciniai ribotumai- neįgaliųjų gebėjimo prisitaikyti savo aplinkoje nuvertinimas. Pastebėta, kad specialistai, artimai ir dažnai kontaktuojantys su neįgaliuoju, labiau linkę į konservatyvizmą nei institucijų vadovai. Kai kurie autoriai pabrėžia, kad neigiamos specialistų nuostatos į neįgalimuosius apriboja jų tobulėjimo galimybes. Nuostatos į neįgalimuosius struktūrinių elementų pažinimas leidžia paaiškinti neįgalimųjų integracijos į visuomenę kliūtis, iškylančias ne dėl vienos ar kitos žmogaus funkcijos sutrikimo fakto, o dėl žmonių nuostatų į neįgalimuosius specifiškumo. Eksliuzija- atskyrimas segregacija- izoliavimas Inkliuzija- tai, kas daroma, kad vaikas būtų integruotas integracija- inkliuzijos rezultatas- neįgalusis jau nebeišskiriamas. Dažniausiai inkliuzijos ir integracijos sąvokos vartojamos turint galvoje integraciją, tik inkliuzijos ir eksliuzijos sąvokos naujoviškesnės, bet nėra apibrėžtos. Bendrieji vaikų vystymosi dėsningumai 1. Vaikų vystymosi netolygumo (heterochronijos). Kai kuriais amžiaus tarpsniais itin greitai tobulėja tam tikros psichinės funkcijos. Tie periodai vadinami sensityviais periodais, jautriais tam tikrai funkcijai. Pvz., kalbai vystytis sensityvus periodas nuo 2 m. iki 5 m. 2. Psichikos integracijos dėsnis. Vystantis psichikai nereiškia, kad kiekviena funkcija vystosi atskirai. Laikinas funkcijos savarankiškumas būdingas iš pradžių, po to susiformuoja asociaciniai ir hierarchiniai ryšiai. Pvz., vaikas guguoja pirmus žodžius, bet jis jų nesuvokia, fonetika vystosi atskirai nuo kalbos suvokimo. Todėl svarbus vystymosi sutrikimų bruožas – tarpfunkcinių ryšių nebrandumas ar sutrikimas. Pvz., hidrocofolija – jų išoriškai turtinga kalba, gera mechaninė atmintis, žodžius vartoja mechaniškai, bet kalba nėra prasminga. 3. Psichikos plastiškumo ir sutrikusių funkcijų kompensavimo galimybės dėsnis. Pvz., aklumą kompensuoja gera klausa, lytėjimas. Sutrikimai: įgimti; įgyti. Raidos sutrikimų priežastys: 1) dėl genetinių, cheminių, mechaninių ir kt. priežasčių: Dauno sindromas (1 iš 700 kūdikių). Priežastis – viena papildoma chromosoma, dėl vyresnio tėvų amžiaus, žalingo aplinkos poveikio. Fenilketonurija – sutrikusi amino rūgščių pusiausvyra, sulėtėjęs protinis vystymasis (1 iš 20000). Turnerio sindromas – kai moterims trūkta chromosomos X, kuomet nebręstama lytiškai, turi vizinės išvaizdos ypatumų (1 iš 3000). Kleinfelterio sindromas būdingas tik berniukams (1 iš 3000). Turi vieną X chromosomą per daug. Sumoteriškėja, nebręsta lytiškai. Įgimtus sutrikimus įtakoja infekcija nėštumo metu. Pažeidžiama tai, kad infekcijos metu vystosi. Fizinių apsigimimų tikimybė didesnė ankstyvame vystymosi periode, o vėliau funkciniai sutrikimai. Motinos mažius, žalingas aplinkos poveikis, pvz., radiacija, chemikalai, gimdymo trauma – pridusimas gimdant. 2) įgyti sutrikimai: Dėl infekcinių ligų – meningito, tymų, skarlatina, tuberkuliozė, alkoholio intoksikacija, vartojami medikamentai, traumos. Sensorinė ar socialinė deprivacija. Sensorinė deprivacija (apleistumas) – vaikas ugdomas skurdžioje aplinkoje, uždaroje erdvėje, mažai bendraujama, mažai stimulų, žmonių, kurie padėtų vystymosi potencijai realizuotis. Skiriami pirminiai, antriniai ir tolesni sutrikimų simptomai. Apie tai pradėjo kalbėti Vygotskis. Sutrikimai: pirminiai– kurtumas antriniai – kalbos neišsivystymas, intelekto atsilikimas, nes su kurčiu nedirbama, jis mažai ugdomas tolesni – socialinė dezadaptacija, socialinio prisitaikymo sunkumai. Sutrikusios raidos vaikų pažinimo bendrieji ypatumai 1. Sumažėjęs gebėjimas priimti, apdoroti, saugoti ir panaudoti informaciją. Tai būdinga visoms sutrikimų grupėms, ypač pažeistai sričiai – aklam sunku priimti regimąją informaciją. 2. Žodinio tarpinimo sunkumai. Žodinės reguliacijos sunkumai. Mąstymas remiasi žodžiu, todėl sutrikimų turintiems sunku išreikšti mintis žodžiu, suprasti instrukcijas. Sveiki sąvokas suvokia kontekste. 3. Sąvokų formavimosi, vartojimo sunkumai. Rožė, ramunė – gėlės; alyvos, lazdynai – krūmai, o visa tai yra augalai. Veiksniai, lemiantys sutrikusios raidos vaiko vystymąsi 1. Pirminio sutrikimo laikas. Kuo anksčiau sutriko vystymasis, tuo daugiau sensityvių periodų pažeista. 2. Pirminio sutrikimo lokalizacija. Kokia galvos smegenų vieta pažeista. 3. Funkcijos pažeidimo laipsnis. Kuo stipresnis pažeidimas, tuo sunkesnės pasekmės. 4. Medicininės ir pedagoginės kompetencijos ir korekcijos bei specialiojo ugdymo savalaikiškumas. Kuo anksčiau įsikiša ugdytojai, tuo geresni rezultatai. 5. Vaiko asmenybės individualios psichologinės savybės (temperamentas, atkaklumas). Vaiko pažinimo metodai Raidos sutrikimo įvertinimas Įvertinimo principai: 1) Kompleksiškumas(medikai, pedagogai); 2) visapusiškumas; 3) individualumas; 4) natūralumas (stebėjimas natūraliomis sąlygomis); 5) tyrimas ir vertinimas veikloje; 6) kokybinių ir kiekybinių rodiklių derinimas; 7) pažinimo ir įvertinimo tęstinumas; 8) aktyvus tėvų ir vaiko dalyvavimas; 9) tyrimo ir įvertinimo konfidencialumas. Greta verbalinių intelekto testų atsirado konstrukciniai intelekto testai. Brunerio pažinimo teorija. Kol vaikas nekalba, jis nenuspėja pasekmių. Kad vaikas vystytųsi, nepakanka tik gimti kultūrinėje aplinkoje. Jo vystymųsi ir mokymųsi turi rūpintis tėvai, vėliau mokytojai. Jis išskiria 3 stadijas: veiksmų (ima, kandžioja, trina daiktus ir pan.);vaizdų (vystosi regimoji atmintis, bet vis dar remiasi daiktų ėmimu); simbolių (kalba, logika, matematika). Vygotskio požiūris į pažinimo vystymąsi. Visą dėmesį skyrė socialinei aplinkai. Pažinimo vystymasis eina nuo socialinės prie individualios žinojimo formos. Mokytojai visų pirma turi nustatyti dabartinį plėtros lygį. Vaiką reikia orientuoti į vis sudėtingesnius dalykus. Tėvų išgyvenimai gimus neįgaliam vaikui (dėstytoja padiktavo): 1. Pirminis šokas ir paneigimas. 2. Kaltė. 3. Pyktis. 4. Depresija. 5. Susitaikymas ir priėmimas. 6. Konstruktyvūs veiksmai. Intelekto samprata H.Garnerio intelekto teorija Jis išskyrė 7 intelekto tipus (kiekvienas tipas turi simbolių sistemą): 1. Kalbinis – labai gerai operuoja sąvokomis, konstruoja sakinius. 2. Muzikinis – gebėjimas operuoti garsų sistemomis. 3. Loginis matematinis. 4. Erdvinis. 5. Kūniškas kinestezinis (koordinacija). 6. Vidinis asmeniškasis – gebėjimas turėti ypatingą nuovoką apie savo jausmus, gebėjimas valdyti savo funkcijas (kvėpavimas, širdies ritmas ir pan.). 7. Tarpasmeninis socialinis. R.Sternbergo apibrėžtas intelektas vadinamas sėkmės/praktiškuoju intelektu. 1985 m. jis taip apibrėžė intelektą – tai gebėjimas suvokti savo stiprybes ir silpnybes ir naudotis stiprybėmis taip, kad jos atsvertų silpnybes; gebėjimas adaptuotis prie aplinkos, ją formuoti, tinkamai pasirinkti; gebėjimas išlaikyti analitinių, kūrybinių ir praktinių gebėjimų pusiausvyrą. Sternbergas pabrėžia, kad intelektu yra laikoma tai, kad labiausiai vertinama tam tikroje kultūroje, taigi intelekto supratimas skirtingose kultūrose yra skirtingas. Jo tyrimai parodė, kad JAV pedagogai kalbėdami apie intelektą didžiausią dėmesį kreipia į akademines žinias, praktinius gebėjimus, socialinę kompetenciją. O Taivanyje – tarpasmeninė kompetencija, intrapersonalinė kompetencija, žinojimas, kada nerodyti, kad esi protingas. Intelekto matavimas Pirmasis intelektą matuoti pradėjo Binet, tačiau labiausiai paplitusios yra Wechslerio intelekto skalės. Jis pirmasis intelektiniuose matavimuose apjungė verbalinį ir neverbalinį intelektą, pritaikė laiko apribojimus atliekant intelekto testą. Intelekto koeficientas IQ=Protinis amžius/Chronologinis amžius*100.Intelekto sutrikimai Kalbėdami apie intelekto sutrikimus dažniausiai turime galvoje akademinius ir socialinius gebėjimus. Intelekto sutrikimas – protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo sunkumų. Šiai sutrikimų grupei priskiriami – intelekto regresija, protinis atsilikimas (jis sudaro didžiausią šių sutrikimų dalį). Protinis atsilikimas gali būti konstatuojamas, kai nustatomi jo požymiai: 1. Organinis ar funkcinis CNS pažeidimas. 2. Pažintinės veiklos sutrikimas. 3. Negrįžtantis pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis. Protinio atsilikimo laipsniai: 1. Nežymus (IQ 69-50). 2. Vidutinis (IQ 49-35). 3. Žymus (IQ 34-20). 4. Labai žymus (IQ mažiau nei 20). Svarbus adaotyvinis elgesys: Komunikacija Savitvarka Buities įgūdžiai Bendruomenės įgūdžiai Savireguliacija ir veiklos organizavimas Sveikatos ir saugumo įgūdžiai Mokykloje įgytų žinių taikymas kasdieniniame gyvenime Laisvalaikio leidimas NEŽYMIAI SUTRIKĘS INTELEKTAS Sutrikęs intelektas nebūtunai turi būti susijęs su smegenų funkcijų pažeidimu. Lietuvoje sako:sulėtėjusi raida, jie nevartoja žoždio sutrikęs intelektas. Intelektą gali lemti menkas tėvų kultūrinis išsilavinimo lygis. Pažintinės veiklos ypatumai: Mažiausiai pažeista žemiausia pažinimo pakopa:pojūčių ir suvokimų sritis. Sudėtingesnės pažinimo operacijos-sutrikimas. Aplinką ir mokomąją medžiagą gali suvekti lėčiau, siauriau, pragmentiškiau, nepakankamai diferencijuotai. Dėmesys:valingas ir nevalingas, sutelktas ir paviršutiniškas. Sutrikusio intelekto žmonėms būdingas nevalingas dėmėsys, tačiau jiems sunku sukoncentruoti dėmesį tikslingai veiklai. Greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai išsiskiriančius iš apl. Spalva, forma, garsais. Reikalingas ilgas laikas pereiti iš 1 veiklos į kitą, įsitraukti į veiklą. Dėmesys sumažėja pavargus, jam atstatyti reikalingas ilgesnis poilsis. Tam kad dėmesį išlaikytų-reikia priminti. Atmintis: tai apibendrinamoji sąvoka, nusakanti visiems psichiniams reiškiniams būdingas funkcijas. Įsiminimas, išlaikymas, atpažinimas, atgaminimas. Atmintis: trumpalaikė, ilgalaikė, eidetinė, kažko nupaveikslavimas. Sutrikę visi atm procesai, greičiau įsimena tai, kas domina, kas pateikiama vaizdžiai, emocionaliai, prisimena lėčiau. Lengviau prisimena ryškias, konkrečias detales ar faktus, sunkiau-išvadas, abstrakčią medžiagą, nes tai reikalauja loginės atminties. Daugiau paviršutiniškai vaizdinė, o ne semantinė. Didžiausi sutrikimai stebimi atgaminant medžiagaą. Atgaminama medž-netiksli, painiojama su panašia, kartais ji tiesiog iškalama. Mokymasis ir įsiminimas daugiau nesąmoningas. Mąstymas: analizė, sintezė, lyginimas, apibendrinimas, abstrahavimas. Ryškiausi kiekybiniai ir koklybiniai sutrikimai abstrahavimo ir apibendrinimo srityse. Žymiai ilgesnį laiką išlieka vaizdinis, veiksminis mąstymas. Taip pasunkėja mokymo procesas. Analizuodami išskiria mažai daikto savybių ir sudėtinių dalių. Daugiausiai dėmesio-ryškiausiems, bet ne esminiams dalykams, elementams. Sunkumai atsispindi lyginant, klasifikuojant daiktus. Sunkiai apibendrina, formuluoja išvadas, sunkiai moka jas pritaikyti. Būdingas inertiškumas, lėtumas, siaurumas, nekritiškumas, paviršutiniškumas. Kalba: artikuliuoja, kalos logika. Kalbos neišsivystymas yra sudėtinė visos pažintinės veiklos neišsivystymo dalis. Kalba atspindi intelekto sutrikimą. Labiausiai nukentėjęs loginis komponentas. Logiškai skurdi ar net nelogiška kalba gali būti pakankamai taisyklingos gramatinės formos. Sutrikusi išorinė žodinė reguliacija. Nemoka vykdyti nurodymų. Dar žemesnis vidinis savireguliacijos lygis. Daliai asmenų būdingi specifiniai kalbos sutrikimai. Valios, emocijų ypatumai: valingai veikti-elgtis motyvuotai. Valingą veiklą lmia tikslas. Sutrikusio int žm gyvena tik šia diena, neturi ko siekti. Valia nėra išvystyta. Ją reikia vystyti per veiklą, nes mąstymas konkretus. Pažintinės veiklos silpnumas neleidžia suvokti tolimesnės perspektyvos, susikaupti sudėtingesnei veiklai, tikslingai, kritiškai vertinti savo veiklos rezultatus. Valia ugdoma kartu su sąmoningo požiūrio į mokomąją darbinės veiklos formavimą. Jei mąstymas primityvus tai ir emocijos nesubrendusios, nepakankamai diferencijuotos. Sunkiai formuojasi sudėtingi jausmai. Veiklos strategijų nenaudojimas ar ribotas naudojimas?nesugeba kontroliuoti savo veiklos proceso pasiekto rezultato. Vidutinio int sutrikęs žm yra kritiškesnis savo atžv nei nežymaus. Fizinio vystymosi ypatumai:kai kuriais atvejais būna puikiai išsivystę. Jei turi žymų-tuomet didelė tikimybė. Asmenybės yoatumai: soc gebėjimų seka lemia didesnį vaiko atstūmimą visuomenėje. Bendravimo sugebėjimai nesusiformuoja savaime, nes jie nėra savikritiški. Būdingas žemas savęs vertinimas. Žemas savęs vertinimas prikl nuo savęs pažinimo ir savojo aš vaizdo. Kadangi daug kas nesiseka-tai iššaukia negiamas aplinkinių reakc. Atsiranda nepasitikėjimas ar perdėtas pasitikėjimas savimi. Nebūdingas sėkmės siekimas, žema motyvacija. Būdingas išorinis kontrolės lotusas. Jam atrodo, kad jo gyvenimą lemia aplinka, kad kažkas reguliuoja, kontroliuoja. Turi aukšto lygio išmoktą bejėgiškumą. Ugdymo ypatumai: ypatingas praktikos vaidmuo ugdymo procese:žinių įsisavinimo šaltinis ir metodas. Ypatingas vaizdumo vaidmuo, vadovaujantis ugdytojo, ugdymo turinimio specifiškumas, ugdymo korekcinis kryptingumas. Vid žymiai ir l žymiai sutrikusio IQ asmenys: vpa žpa priežastys dažniausiai organinis CNS pažeidimas ir įvykęs l anksti. Npa diagnozuojamas l anksti, nes matai arba sutrikimas yra kompleksiškas:neaukštas ūgis, išsikišęs liežuvis, turi įgimtas širdies ligas. Kuo labiau sutrikęs int, tuo sąmonė siauresnė. VPA ir ŽPA ugdymo ypatumai (Kauffman). Atitinkantis amžių ugdymo turinys ir ugdymo priemonės. Funkcionalumas-kažką darydamas pasiekia tikslą. Ugdymas atviroje visuomenėje. Ugdymo ir terapijos formų, būdų integravimas. Sąveika su bendraamžiais be negalių, kai neįgalūs su sveikais, pradeda kopijuoti jų veiklą. Bedravimas su šeima. Gyvenimas bendruomenėje. Pasiruošimas gyvenimui bendruomenėje vyksta dviejose pagrindiniuose srityse: įgyjant adaptyvinius elgesio įgūdžių; įsidarbinant. Integracijos į bendruomenę sėkmė prikl nuo:bendruomenės narių gebėjimo pariimti neįgalius asmenis. Individualūs būstai su minimalia pagalba, grupiniai būstai. Didžiausios kliūtys, su kuriom susiduria bendruomenė priimant neįgalųjį: nesugebėjimas tvarkyti ūkio, per didelė priklausomybė nuo kaimyno ar nuomuojančio, neadekvatus elgesys. Įsidarbinimas: kai baigia ugdymo įstaigas egzistuoja užimtumo centrai, kur jie įgauna amatų. Visos intelekto sutrikimo grupės: apsaugota darbo veikla; dalyvavimas darbo rinkoje. Praktiškai sakoma, jog jie niekada neįsidarbins. Savarankiškumas neįmanomas. Apsaugotos darbo vietos trūkumai: nedidelis uždarbis, dažniausiai būna finansinė parama; nėra integracijos su negalės neturinčiais žm; yra nedidelės veiklų pasirinkimas. Jo coach bendrauja su šefu, kur įsidarbinto žm su protine negale. Būtina mokytis savireguliacijos strategijų: paveikslėliai-užuominos, primenantys veiksmų atlikimo tvarką; saviinstrujžkcija, savistaba, savęs paskatinimas. KLAUSOS SUTRIKIMAI Arsitotelis pažinimo prasme kurtieji yra labiau izoliuoti. Visias laikais žmonės toleravo judėjimo sutrikimus turinčius, nei kurčiuosius. 1760 pirmąją kurčiųjų mkl atidarė Paryžiuje abatas . jis buvo vienas iš gestų kalbos šalininkų. Leipcige kurčiųjų mokyklą atidarėS.Heiniche. jis laikomas sakytinės kalbos metodo pradininkas. Lietuvoje 18-19 pradėta rūpintis žmonėmis turinčiais klausos negalę. 1805 pradėi mokytis žmonės su klausos sutrikimais. 1823 Vilniaus kurčiųjų institutas. Girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinę kalbą ir ja bendrauti. Klasifikavimas: Neprigirdėjimas nežymus(26-40), vidutinis(41-55), žymus(56-70), l.žymus (71-90), Kurtumas praktiškas (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!