Agresyvus elgesys

2006m.
Dinamiški socialinio gyvenimo pokyčiai Lietuvoje paskatino vaikų, paauglių bei vyresnių asmenų agresijos protrūkį. Mokyklose padaugėjo agresyvaus vaikų elgesio, kuris laikui bėgant gali peraugti į nusikalstamą veiklą. Agresyviai besielgiantys vaikai turi daug bendrų bruožų: blogi santykiai su bendraamžiais, priešiškumas, prastas pažangumas ir t.t.
Agresyvus elgesys – agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Agresyvaus elgesio priežastys įvairios: bejėgiškumas, kai reikia įveikti kliūtis (frustracija), siekimas išspręsti prieštaravimus (Pvz., diskusijoje), noras laimėti varžybas, asmeninis priešiškumas kitam, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt. Agresyvus elgesys išmokstamas, jis būna ir gynimosi priemonė. (Pedagogikos žodynas,- Vilnius, 1993 m. )
Agresija įvairiose teorijose apibrėžiama gana prieštaringai. Dažniausiai agresija vadinamas toks elgesys, kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu.
Agresyvumo aiškinimo teorijos:
• Biologinė agresyvumo teorija.
• Frustracinė agresyvumo teorija
• Socialinio išmokimo teorija.
Agresyvumo rūšys:
• Tiesioginis ir perkeltinis agresyvumas.
• Vaizduotės agresyvumas.
• Konformistinis agresyvumas.

Pagal agresijos objektą skiriamos šios agresijos rūšys:
• Instrumentinė agresija (ginčai dėl objektų, teritorijos arba privilegijų).
• Į asmenį nukreipta agresija (specialiai puolamas, atakuojamas kitas asmuo).


Vaiko priešiškumo aplinkiniams bei agresyvaus elgesio ištakos glūdi tam tikrose situacijose, iš kurių dažnesnės yra:
• tėvų agresyvumas ar vaikui artimų suaugusiųjų elgesys.
• Vaiko žeminimas, skriaudimas.
• Nuolatinė arba stipri frustracija.

Pasyvi agresija:
Bet kuriam žmogui iki tam tikro laipsnio būdinga pasyvi agresija. Pasyvi agresija – tai paslėptos veiklos prieš kitus ar manipuliavimo jais, norint pasiekti savo, būdas. Pasyvią agresiją dažnai sunku atpažinti ir suprasti.
Agresyvus elgesys, „elgesio iškrovos“ (eksternalumas).
Labiausiai paplitusi emocinių arba elgesio sutrikimų turinčių vaikų problema yra elgesio sutrikimai. Mušimasis, peštynės, erzinimas, rėkimas, atsisakymas paklusti reikalavimams, šauksmas, griaunamojo pobūdžio veiksmai, vandalizmas, plėšimas- visi šie veiksniai (ypač jei jie dažnai atliekami) verčia vaiką ar jaunuolį vadinti „turinčiu sutrikimų“. Normalūs vaikai verkia, rėkia, mušasi, pešasi, negatyviai elgiasi ir daro beveik visa kita, ką ir emocinių arba elgesio sutrikimų turintys vaikai, tik ne taip impulsyviai ir ne taip dažnai. Čia aptariami vaikai ir jaunuoliai suaugusiuosius „išmuša iš vėžių“. Jie...

Daugiau informacijos...