Augalinio aliejaus rafinavimo technologijos instrukcijos (pavyzdys)

TURINYS Dokumento duomenų lapas Turinys Peržiūrų registracijos lapas Keitimų registracijos lapas 1. Įvadas 2. Paskirtis ir taikymo sritis 3. Terminai ir apibrėžimai 4. Nuorodos 5. Rafinavimo proceso charakteristika 6. Rapsų aliejaus technologijos proceso schema ir aprašymas 7. Papildomi paaiškinimai 8. Technologijos instrukcijos valdymas 65 1. ĮVADAS Aliejaus ir riebalų rafinavimas apjungia eilę technologinių procesų, kurių metu yra pašalinamos priemaišos ir tos šalutinės medžiagos, kurios turi neigiamos įtakos aliejaus kokybei ir tolimesnėms rafinavimo operacijoms. Rafinavimas užtikrina aliejaus kokybę pagal galiojančius standartų reikalavimus, o be to atsiranda galimybė, kai kurias aliejaus rūšis iš techninių ar net toksiškų pervesti į maistines. Pvz.: nerafinuotas sojų, rapsų, kukurūzų ir kiri aliejai dėl netinkamo skonio ir kvapo maistui netinka, tačiau po rafinavimo jie tampa maistiniais augaliniais aliejais [ 1 ]. Nerafinuotas "juodas" medvilnės aliejus toksiškas dėl esančiojame pigmento gosipolo irjo darinių, po rafinavimo, tampa vienu iš geriausiu maistiniu salotiniu aliejumi. Rapsų aliejaus kokybę, didele dalimi, apsprendžia rapsų sėklų kokybė. Rapsų veislės pagal pagrindinius rodiklius - eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį yra skirstomos į technines ir maistines. Techninėse - eruko rūgšties yra daugiau kaip 50 %, o gliukozinolatų kiekis yra neribojamas. Maistinis rapsų veislės, pagal minėtus rodiklius skirstomos Į 0,00 ir 000 tipus. Lietuvoje yra naudojamos "00" tip.;. maistinių rapsų sėklos, savo sudėtyje turinčios iki 20 Mmol/g gliukozinolatų ir nuo 0 iki 2 % eruko rūgšties. Aliejus, išspaustas iš šio tipo rapsų turi būti pilnai rafinuojamas, t.y. neutralizuojamas, balinamas ir dezodoruojamas. Rafinavimas - tai kompleksas įvairių fizinių ir cheminių procesų, kuriuos panaudojus galima selektyviai paveikti šalutines medžiagas, t.y. susilpninti jų ryšį su riebalų rūgščių trigliceridais ir taip pašalintijas iš aliejaus. Rafinavimo metu būtina parinkti optimalius parametrus (drėgmė, šiluma. cheminės medžiagos, deguonis). Siekiant maksimaliai išsaugoti nepakitusius riebalų trigliceridus, bei vertingus šalutinius produktus (pvz.: fosfolipidų koncentratus). Fosfolipidai gali būti naudojami tiek techninėms, tiek maisto reikmėms, vaškinės medžiagos - kosmetikos pramonėje, o laisvosios riebalų rūgštys - tik techninėms reikmėms. Rafinavimo metu pilnai pašalinamos nuodingos cheminės medžiagos (sunkieji metalai, pesticidų likučiai, oksidacijos produktai ir t.t.). Skirtinga riebalų ir aliejaus kokybė, įvairūs reikalavimai keliami rafinuotiems riebalams rodo, kad kiekvienam atskiram atvejui būtina naudoti skirtingus rafinavimo metodus arba skirtingus jų derinius. Pagrindinis veiksnys yra naudojamų reagentų efektyvumas arba taikomų metodų galimybė selektyviau veikti atskiras šalutines medžiagas, susilpninant ar pilnai suardant jų ryšius su trigliceridais. Pvz.: vandenyje tirpūs fosfolipidai atskiriami apdorojus aliejų vandeniu arba vandeniniais elektrolitų tirpalais. Fosfolipidai sudaro vertingiausią ir gausiausią šalutinių medžiagų grupę. Aliejinėse sėklose jie randasi neriebalinėje dalyje tiek laisvoje, tiek surištoje su baltymais ir angliavandeniais būklėje. * Fosfolipidai aliejuje yra nestabilūs ir net trumpai sandėliuojant aliejų, dalinai išsiskiria sudarydami nuosėdas. Tose rafinavimo stadijose kur naudojami vandeniniai tirpalai ar HzO jie stabilizuoja emulsijas ir dėl to pasidaro sunku atskirti fazes, padidėja aliejaus nuostoliai ir pablogėja kokybė. Balinimo metu, likę kai kurie fosfolipidai kaupiasi sorbento paviršiuje ir taip padidina jo sunaudojimą. Visos šios priežastys parodo šios rafinavimo operacijos būtinumą ir svarbą. Kartu su fosfolipidais yra pašalinami baltymai, gleivės, ląstelinių audinių dalelės ir mechaninės priemaišos. • Drėgnas hidratuotas aliejus turi būti kuo skubiausiai išdžiovinamas. nes esant drėgmei, intensyviai vyksta oksidacijos procesai, didėja rūgštingumas. Laisvos riebalų rūgštys pašalinamos dmskų (muilų) pavidale šarminio rafinavimo metu. Dažančios medžiagos (pigmentai) šalinamos adsorbcinio rafinavimo (balinimo) metu, o lakiosios ir nuodingos - dezodoravimo. Tačiau didelių skirtumų tarp šių procesų nėra. Pvz.: hidratacijos metu dalinai sumažeja pigmentų ir laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, o aliejus nežymiai pašviesėja; neutralizavimo metu aliejus dar pašvieseja, dalinai atskiriamos vaškinės medžiagos irt.t. f 66 Rafinavimas yra pagrindinė grandis sudėtingoje augahnių aliejų iš riebalų gavimo ir perdirbimo schemoje. Vartotojai dažniausiai pageidauja švelnaus skonio ir aromato arba visai beskonio, šviesaus, stabilaus oksidacijai aliejaus. Žaliasis aliejus negali buti vartojamas maistui, kol jame yra gausu negliceridinių priemaišų. Tačiau kai kurie aliejai, ir riebalai, tokie kaip alyvuogių aliejus, lajus ir kiaulės taukai vartojami be rafinavimo. Aliejaus prie;"iaišoms priskiriami proteinai, fosfolipidai, nepageidaujamos natūralios nemalonaus skonio ir kvapo medžiagos, laisvos riebalų rūgštys, pigmentai, vaškai, sieros junginiai (rapsų aliejus), tirpiklio likučiai ir vanduo. Bet ne visi negliceridiniai junginiai turi būti pašalinami. Pvz.: tokoferoliai apsaugo aliejų nuo oksidacijos, (3 -karotinas - vitamino A saltinis. Kai kurie fenoliniai įunginiai, kaip sezamolas sezamo aliejuje, veikia kaip natūralūs antioksidantai. Gaila, bet kai kurios rafinavimo operacijos nėra selektyvios ir todėl yra pašalinamos biologiškai aktyvios medžiagos. Yra du rafinavimo būdai: fizinis ir cheminis. Cheminis rafinavimas apjungia hidrataciją, neutralizavimą, balinimą ir dezodoravimą. Fizinio rafinavimo metu laisvos riebalų rūgštys ir kvapai pašalinami distiliavimo būdu. Šiuo atveju neutralizavimo ir dezodoravimo operacijos sujungtos į vieną. I 2. PASKIRTIS IR TAIKYMO SRITIS. AUGALINIŲ ALIEJŲ RAFINAVIMAS. 3.1ERMINAI IR APIBRĖŽIMAI Hidratacija - vandenyje tirpių fosfolipidų paša'inimas iš aliejaus. Tai pirmas etapas kompleksiniame rafinavimo procese, užtikrinantis ne tik rafinuoto aliejaus kokybę, bet ir tolimesnio perdirbimo sėkmę. Rūgštinė hidratacija - (patobulintas hidratacijos procesas)- hidratuojamų ir nehidratuojamų fosfolipidų pašalinimas prieš neutralizavimą arba neutralizavimo metu. Šarminis rafinavimas (neutralizavimas) - laisvųjų riebalų rūgščių pašalinimas iš aliejaus, t.y. neutralizavimas praskiestais šarmo tirpalais, susidarant aliejuje netirpioms riebalų rūgščių druskoms (muilams). Soapstokas - neutralizavimo metu susidariusios muilo atliekos. Adsorbcinis rafinavimas ('balinimas) - dažančių medžiagų - pigmentų (chlorofilų, karotinų, gosipolo ir t.t.) šalinimas iš aliejaus, naudojant aktyvuotų bentonitinių molių - aliumosilikatus. Aeravimas - oro pašalinimas vakuumo pagalba. 'y Dezodoravimas - skonį ir kvapą lemiančių junginių bei kenksmingų priemaišų pašalinimas iš aliejaus. RBD - rafinavimas* - balinimas - dezodoravimas - pilnas rafinavimo procesas. * - Terminas "Rafinavimas" RBD schemoje pagal susitarimą ir senas aliejaus valymo tradicijas reiškia "neutralizavimą" , bet kartais naudojamas ir visam rafinavimo procesui [1]. 4. NUORODOS LST 1321:1998 ĮST 7310537-01:1998 Privalomieji maistinio aliejaus kokybės reikalavimai, 1999.05.15, Ž.U.ministro Įsak.Nr. 155. 5. AUGALINIO ALIEJAUS RAFINAVIMO PROCESO CHARAKTERISTIKA 5.1. Hidratac'ia Hidratacija yra aliejaus veikimas vandeniu norint pašalinti hidratuojamus fosfolipidus. Fosfolipidai gali savaime hidratuotis nuo drėgmės ore. Hidratacija gali būti atliekama kaip atskira 67 operacija arba sujungiant ją su neutralizaciją. Kaip atskira operacija naudojama daug fosfolipidų turinčiuose aliejuose (pvz.: rapsų, sojos). Susijungę su vandeniu fosfolipidai iškrenta nuosėdomis panašiomis į dribsnius. Nepašalinti fosfolipidai apsunkina tolimesnes 0,05 % muilo, o jeigu yra mažiau - tuomet citrinų rūgšties tirpalu ar H3P04. 5.5.L Aliejaus praplovimas vandeniu Proceso esmė: muilas gerai tirpsta karštame vandenyje. Praplovimui naudojamas kondensuotas ar minkštas vanduo. Paprastai naudojami 2-3 praplovimai vandeniu. Po praplovimo aliejus paliekamas nusistovėti. Fazės atskiriamos separatoriuose. Dvibortinio praplovimo atveju naudojama 7-10 % vandens nuo riebalų masės kiekvienai porcijai. Vandens riebalingumas po pirmo praplovimo turi būti - ne > 1,5 %, o po antro - 0,05 %. Riebalų atliekos sudaro - 0,2 %, nuostoliai - 0,2 %. 5.5.2. Riebalų apdorojimas citrinų rūgštimi Citrinų rūgšties panaudojimas leidžia pilnai atskirti neutralizuotus riebalus nuo muilo likučių. 70 Citrinų rūgštis skaldo muilą ir suriša riebalų oksidacijos iniciatorius Fe ir Ni jonus: Susidariusios druskos netirpsta sausame aliejuje ir pašalinamos filtruojant. Kadangi citrinų rūgštis naudojama kai muilo likučiai siekia 0,01-0,02 %, tai susidariusios riebalų rūgštys nežymiai padidina aliejaus rūgštingumą. 10 % koncentracijos citrinų rūgšties rirpalas įvedamas į aliejų intensyvaus maišymo metu, 90-95°C temperatūroje (30-50 g citrinų rūgšties 1 t riebalų). Po to aliejus džiovinamas. Nuostoliai sudaro 0,02 %. ^p 5.5.3. AUejaus apdorojimas fosforo rūgštimi Sumažinti praplovimo vandens ir citrinų rūgšties kiekį bei atliekas naudojama fosforo rūgštis. Apdorojimas HjPdt atliekamas separatorinėse linijose. Koncentruota H3P04 įvedama į karštą vandenį pirmo praplovimo metu, esant vandens kiekiui 10 % nuo aliejaus masės. Gaunami 0,05-0,1 % koncentracijos fosforo rūgšties vandeniniai tirpalai. Susidariusios fosforo rūgšties natrio druskos atskiriamos su vandeniu. Separatorinėse Sinijose gali būti naudojamas ir vienas praplovimas. 5.5.4. Drėgmės pasalinimas is aliejaus Tai galutinis neutralizavimo proceso etapas. Džiovinimas vykdomas vakuume, liekamasis slėgis 5,5-6,6 kPa, temperatūra - 90-95°C. Džiovinimo metu drėgmė intensyviai garuoja ir tuo pačiu metu pašalinamas oras, esantis aliejuje. Drėgmės kiekis nuo 0,8 % sumažinamas iki 0,1 %. Aliejai prieš ilgalaikį kaitinimą (dezodoravimas) turi būti išdžiovinti, nes priešingu atveju gali prasidėti riebalų hidrolizė. 5.6. Adsorbcinis rafinavimas Balinimo paskirtis - pigmentų, peroksidų, antrinių oksidacijos produktų, muilo ir vandens likučių pašalinimas. Balirfimui naudojami bentonitiniai moliai, aktyvuota anglis, silikageliai ir t.t. Balinimas vykdomas vakuume, nes moliai gali katalizuoti aliejaus oksidaciją esant deguoniui. Zaliuosiuose aliejuose paprastai randama įvairių spalvinančių pigmentų. Pvz.: karotinoidai aliejui suteikia spalvą nuo geltonos (ksantofilai) iki raudonos (karotinai, ypač (3- karotinas). Žalia spalva aliejus nudažo chlorofilai, tamsiai - ruda arjuoda - gosipolas, esantis medvilnės aliejuje. Saulėgrąžų, sojos ir kai kuriuose kituose aliejuose vyrauja karotinoidai maskuojantys chlorofilo spalvą. Rapsų, linų ir kituose panašiuose aliejuose, atvirkščiai vyrauja chlorofilai (žalia spalva). Pigmentų, esančių aliejuose, pngimtis ir sandara yra labai skirtinga, tačiau jie visi pasižymi polinėmis savybėmis, todėl adsorbcinio rafinavimo metu naudojami poliniai adsorbentai, pasižymintys pakankamu aktyvumu ir selektyvumu. Tai aktyvuoti rūgštimi bentoniniai moliai -aliumosilikatai. Karotinoidai pakankamai atsparūs šarmams, todėl šarminio neutralizavimo metu jie išlieka aliejuje. Nežymus pašviesėjimas įvyksta dėl karotinoidų sorbcijos soapstoke naudojant koncentmotus šarmo tirpalus. Karotinoidai aktyviai sorbuojasi kietų adsorbentų paviršiuje. Ši savybė taikomajų šalinimo iš aliejaus metu. 71 Urborofilai, skirtingai nei karotinoidai, sąveikauja su šarmu, tačiau šarminis rafinavimas neleidžia pilnai pašalinti chlorofilus iš aliejaus. Adsorbentai, naudojami aliejaus-riebalų pramonėje turi atitikti sekančius reikalavimus: 1) turėti pakankamai aukštą adsorbcinį talpumą ir aktyvumą, kad esant kuo mažiausiam adsorbento kiekiui pasiekti kuo didesnį efektą; 2) turėti porėtą paviršių ir didelį kiekį aktyvių centrų; 3) turėti nedidelį aliejaus sugėmno laipsnį (talpumą- aliejaus kiekis %, kurį sulaiko sorbentas); 4) turi lengvai atsiskirti nuo aliejaus filtruojant ar atsistovint; 5) neturi pakeisti aliejaus trigliceridų sudėties. Adsorbcija - tai medžiagos koncentravimas iš tirpalo ar dujų kieto kūno, ar skysčių paviršiuje. Balinimo efektyvumą apsprendžia spalva, sorbento kiekis, atliekų nuostoliai bei balinto aliejaus išeiga. Sorbento kiekis nustatomas bandomojo adsorbcinio rafinavimo metu laboratorinėmis sąlygomis ir svymoja nuo 0,5-5 %. Per ilga aliejaus ir adsorbento kontakto ekspozicija gali turėti Įtakos oksidacijos procesams bei specifinio žemės skonio atsiradimui. Kad sumažinti aliejaus oksidacijąprieš molio įvedimą adsorbentai aemojami vakuume. Pagrindinės stadijos: • koncentruotos aliejinės adsorbento suspensijos paruoŠimas, • molio deaeracija, • pirminis ir galutinis balinimas, • adsorbento atskyrimas filtruose. Balinimo molio kiekis 0,2-2 % (pvz.:sojos aliejui 0,2-0,4 %, ryžių aliejui - 3-5 %), temperatūra 100-110°C, liekamasis slėgio aparate 4 kPa (30 mm Hg st), ekspozicijos laikas 15-20 min. Molis yra pašalmamas filtruojant, ir ši operacija yra būtina, nesjo likučiai sukelia prooksidaciją. 6.7. Dezodoravimas Panaudotas molis gali sugerti 30-50 % aliejaus, todėl jis praplaunamas garu, kad sumažinti aliejaus kiekįjame iki 20 %. Kai kada yra naudojami tirpikliai, kurių dėka lieka tik 3 % aliejaus. Balintas aliejus turi būti šviesiai gelsvos spalvos. Spalva matuojama Lavibond tintometru, pagal raudoną ir geltoną spalvą. Dažniausiai balinti aliejai turi mažiau negu 10 spalvos vienetų geltonoje ir 2,5- raudonoje skalėse. Tai baigiamoji ir labai svarbi aliejaus rafinavimo stadija, kurios metu yra pašalinami skonį ir kvapą lemiantys junginiai, tokie kaip likusios, LRR (ypač mažo molekulinio svorio), aldehidai, ketonai ir alkoholiai. Dezodoracija taip pat pašalina peroksidinius junginius: šviežiai dezodoruotas aliejus turi turėti PS=0 mekv/kg'1, o LRR - ne daugiau kaip 0,03 %. Skonį ir kvapą apsyendžia blogai tirpstančių vandenyje lakių medžiagų mišinys: žemo molekulinio svorio rūgštys (kaprono, kaprino ir kt.) bei jų gliceridai, alifatiniai angliavandeniai, gamtiniai eteriniai aliejai, terpenai, aldehidai, ketonai, oksirūgštys, sulfo- ir nitrojunginių, karotinoidų, gliukozinolatų, stearinų, vitaminų ir fosfatidų skilimo produktai. Specifinio skonio ar kvapo atsiradimui, užtenka šimtųjų procento dalių, o kartais ir mažiau. Pvz.: rapsų aliejųje, kaip ir kituose kryžmažiedžių šeimos aliejuose vyraųja gliukozinolatų skilimo produktai, turintys specifinį kvapą, garstyčių - eteriniai aliejai, žemės riešutų aliejuje - nesotūs žemo molekulinio svorio angliavandeniai. Sie komponentai yra lakesni negu trigliceridai ir išgaruoja pirmesni. Kiaulės taukai yra vieninteliai nedezodoruojami taukai. kadangi turi švelnesnį kvapą ir skonį. Monogliceridų, sterolių irjų esterių, tokoferolių ir kitų natūralių antioksidantų netekimas turi įtakos oksidacijos procesams, dėl to žalias aliejus yra stabilesnis nei dezodoruotas, ypač aukstose temperatūrose. Dezodoracija -tai distiliacija garais ir atliekama prie aukstų temperatūrų (180-270°C) ir esant gyliam vakuumui (3-8 mm Hg absoliutaus slėgio). Garas reikalingas nepageidaujamų komponentų pašalinimui ir maišymui. Vakuumas dažniausiai gaunamas trijų-penkių pakopų inžektoriniais siurbliais. Kadangi dezodoracija yra masių mainų procesas. tai dezodoratoriai yra sukurti taip, kad kontaktuotų kuo 72 didesni paviršiai. Trigliceridų nuostoliai gaunami minimalūs, o pašalinamų medžiagų koncentracijos kinta nuo 0,1 % iki 1 %. Pradinės medžiagų koncentracijos turi būti sumažintos daugiau kaip 99 %. Aliejaus nuostoliai -0,2-0,8 %. Garo sunaudojama nuo 10 iki 50 kg šimtui kilogramų aliejaus. Dezodoravimo efektyvumas priklauso nuo parcialinio šalinamų medžiagų slėgio, nuo jų koncentracijos, nuo garo maišymosi su aliejumi kokybės, dezodoravimo slėgio, temperatūros, nuo garo kiekio ir ekspozicijos. Metalų ir jų druskų inakty\ avimui dezodoravimo metu riebalai specialiai apdorojami citrinų rūgštimi, nesjų buvimas aliejuje katalizuoja oksidacijos procesus. Be to dezodoravimas - efektyviausias būdas šalinant nuodingas chemines medžiagas ir peroksidus. Po gero dezodoravimo riebalus sunku atskirti pagal skonį ir kvapą. Cheminių ir fizinių metodų paieškos aiškių rezultatų nedavė. Dezodomoto aliejaus kokybę lemia 50 balų sistema pagal šiuos požymius: • ypač švaais, be jokio skonio ir k\ apo - 50 balų, • dezodoruotų riebalų skonis oii nežymiais nukrypimais - 47-50 balų, • silpnai išreikštas prieskonis - 41-42 balai. Geros kokybės dezodoruoti aliejai paprastai vertinami 44 balais ir daugiau. Perdirbimui leidžiama naudoti 43 balus surinkęs aliejus, o esant žemesnį balų skaičių turintis aliejus, pvz.: margarino gamybai naudoti nerekomenduojamas. Dezodoravimas yra skysčių distiliavimo būdas ir susideda iš trijų etapų: 1) aromatinių medžiagų difuzįja iš skysčio sluoksnio kiek išgarinimo paviršiaus, 2) aromatinių medžiagų išgarinimas, 3) išgaravusių medžiagų pašalinimas. Keliant riebalų temperatūrą padidėja lakiujų medžiagų, garų parcialinis slėgis, tačiau temperatūros kėlimas turi ribą, nes atsirsnda galimybė riebalų polimerizacijai ir oksidacijai. Esant temperatūrai aukštesnei nei 250°C padidėja riebalų terminis skilimas, be to gaunami riebalų nuostoliai dėl žemo molekulinio svorio trigliceridų distiliacijos. Kiekvienai aliejaus rūšiai yra taikomos optimalios dezodoravimo sąlygos. Dezodoravimo temperatūrą apsprendžia aliejaus rūšis. Pvz., saulėgrąžų ir rapsų aliejaus dezodoravimo temperatūra turi būti aukštesnė nei kokoso ar palmių branduolių. Dezodoratoriai turi būti kruopščiai izoliuoti, kad lakiosios medžiagos su garais nesikondensuotų ir negrįžtų į dezodoruojamą aliejų. Tam, kad sumažinti riebalų oksidacįją juos pirmiausiai reikia deaeruoti prie palyginti neaukštų temperatūrų. Aliejaus stabilumo padidinirr"'i įvedami natūralūs antioksidantai (pvz.: vitaminas E) arba sinergistai (pvz.: citrinų rūgštis). Citrinų rūgštis dezaktyvuoja metalų jonus, kurie inicijuoja oksidacijos procesus. Dezodoruotuose riebaluose, pažeidus technologinį režimą, kartais įvyksta skonio ir aromato reversija. RAPSŲ ALIEJAUS RAFINAVIMO PROCESO SCHEMA IR APRAŠYMAS LST 1321:1998 Tikrinama: PS LRR, hidratuojami fosfolipidai Tikslas: hidratuojamų ir nehidratuojamų fosfolipidų pašalinimas. Naudojama 75 % koncentracijos H3P04, 0,1 % nuo bendro aliejaus kiekio. Rūgštinio rafinavimo temperatūra - 80-90°C. Atsistovėjimo trukmė - 2 h. Susidariusios tamsios spalvos nuosėdos - pašalinamos. Tikrinama: drėgmė. fosforas (esant reikalui), LRR. Tikslas: laisviįjų riebalų rūgščių neutralizavimas (apmuilinimas) praskiestais NaOH tirpalais, susidarant netirpioms aliejuje riebalų rūgščių druskoms - soapstokui. Rafinavimo temperatūra - 65 C. Atsistovėjimo trukmė - 3-3,5 h. NaOH koncentracija - 20 Be (14,35 %, 167 g/1). Geresniam muilo atskyrimui naudojamas karštas 10 % koncentracijos NaCl tirpalas, 4-5 % nuo aliejaus masės. Tikrinama: spalva (esant reikalui), rūgštingumas (kiekvienai partijai soapstokas - nemaistinė atlieka, atskiriamos. Tikslas: muilo likučių pašalinimas. Aliejus plaunamas 10 % NaCl tirpalu, karštu vandeniu ir citrinų rūgstimi 2 kartus plaunama, pridedant po 7-10 % vandens nuo riebalų masės kiekvienai aliejaus partijai. Po antro praplovimo - vandens riebalingumas - 0,08 %. Tikrinama: muilo likučiai. Pilnam muilo pašalinimui naudojama 10 % koncentracijos citrinų rūgštis (30-50 g/1 tonai), maišant 90-95°C temperatūroje. Tikrinama: drėgmė, muilo kiekis. Tikslas: drėgmės ir oro pašalinimas. Temperatūra 90-100 C. Vakuumas - 5,5-6,6 kPa. Tikslas: dažančių medžiagų, dvivalentės sieros junginių, sunkiųjų metalų pašalinimas. Naudojamas bentonitinis molis TONSIL OPTIMUM 214 FF markės. Deaeruotas molis į aparatą įtraukiamas vakuumu. Temperatūra - 90-100°C. Ekspozicijos laikas - 30 min. Molio kiekis - 2-3 %. Tikslas: adsorbento pašalinimas. Aliejus filtruojamas vertikaliu AMA filtru. Tikslas: lakiujų junginių pašalinimas. Temperatūra - 170-180°C. Trukmė - 4-4 h. Garų slėgis - 4-6 torr. (1 torr= 1,333 mbar). 120°C temperatūroje lėtai įvedama citrinų rūgštis (20-50 g/1 tonai). Tikrinama: PS, LRR, spalva, atliekamasjuslinis kokybės įvertinimas. AtŠaldoma iki 50-60°C vakuume. Atšaldytas aliejus filtruojamas ir siurbliu paduodamas į gamybinę talpą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!