Arbata ir jos patiekimas

Arbata-vienas iš seniausių gėrimų pasaulyje. Šiandien arbata yra svarbi daugelio tautų kultūros dalis, tačiau pirmiausia ji buvo pradėta vartoti Senovės Kinijoje. Kiniečiai arbatą geria jau daugiau nei 5000 metų. Arbata - tai džiovinti ir apdoroti augalo Camelia sinensislapai. Tai yra antras pagal suvartojimą gėrimas pasaulyje po vandens. Priklausomai nuo augimvietės bei apdorojimo būdo yra keletas arbatos rūšių, nors iš tikrųjų visa arbata gaminama iš to paties augalo lapų.
• Išsiaiškinti arbatos patiekimą ir asortimentą.
• Sužinoti arbatos rūšis ir jas apibūdinti.
• Pateikti arbatos asortimentą.
1.1 Juodoji arbata
Juodoji arbata gaminama pilnai oksiduojant (fermentuojant) augalo Camelia sinensis lapus. Juodojoje arbatoje lyginant su kitomis arbatos rūšimis yra didžiausias kiekis kofeino - apie 3 procentus, tačiau tai yra mažiau nei kavoje. Kaip antioksidantas juodoji arbata lyginant su kitomis arbatos rūšimis veikia silpniausiai.
Nuskynus augalo Camelia sinensis lapus, jie, paskleisti plonu sluoksniu paliekami džiūti 8 - 24 valandoms, kol išgaruoja didžioji dalis vandens. Po to lapai susukami leidžiant jų paviršiuje atsirasti įtrūkimams, per kuriuos išgaruoja likęs vanduo ir geriau patenka deguonis, reikalingas oksidacijai.
Deguonies veikiami arbatos lapuose esantys fermentai oksiduoja arbatą ir ji tampa šviesiai rausvos vario spalvos. Po oksidacijos arbata galutinai išdžiovinama ir įgauna būdingą juodą spalvą.
Užplikyti juodosios arbatos lapeliai yra rausvos vario spalvos, skystis šviesiai raudonas ir švelniai sutraukiantis bet nekartus. (1)
Žalioji arbata
Žalioji arbata - tai pati seniausia ir "tikriausia" arbata. Būtent žalioji arbata Rytuose yra laikoma tikrąja arbata. Juodoji arbata anksčiau Kinijoje buvo laikoma prastesnės kokybės ir buvo gaminama tik eksportui. Vakaruose atvirkščiai - populiaresnė yra juodoji arbata. Žalioji arbata auga ant to paties augalo kaip ir juodoji arbata. Pagrindinis skirtumas - apdorojimas. Žalioji arbata nefermentuojama, o tik išdžiovinama. Trumpesnis apdorojimo laikas suteikia žaliajai arbatai švelnesnį aromatą bei subtilesnį skonį. Žaliosios arbatos skonis gali būti apibūdinamas kaip gaivus, lengvas, su žolės prieskoniu.
Ne visa žalioji arbata yra vienodo skonio. Įvairių rūšių žaliosios arbatos skonis šiek tiek skiriasi tarpusavyje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!