XVIII a. Europoje vadinamas šviečiamuoju amžiumi, arba švietimo epocha. Plečiantis demokratinėms idėjoms, bažnyčios mokymas neteko visuotinio poveikio, nes pasireiškus pirmiesiems materializmo ir realizmo pasaulėžiūros pamatams, prasidėjo kova prieš bažnyčios reakciją. Buržuazinės permainos prasidėjo Anglijoje, todėl ši visuomeninė santvarka ir kultūra tapo pavyzdžiu kitoms to meto Europos šalims. Jaunieji Prancūzijos švietėjai žavėjosi laisva Anglijos visuomenės mintimi, J. Locke, I. Newton idėjomis. Kovingai vykusį Prancūzijoje švietimo sąjūdį apvainikavo didžioji Prancūzijos revoliucija (1789 – 1794). Nors pirmosios švietimo idėjos pradėjo plisti Anglijoje, tačiau pirmieji Prancūzijos filosofai suformavo svarbiausias to meto dvasines nuostatas. Vieni iš pirmųjų buvo Volteras (1694 – 1778) ir Ž.Ž. Ruso (1712 – 1780), kurie skiepijo mokslo žinias, nes jų akimis visuomenė buvo tamsuoliška, neišprususi, nesugebanti atsikratyti viduramžių dogmų ir fanatizmo. Švietėjai suformulavo „sveiko proto” koncepciją, pagal kurią visko matas yra protas, visa, kas egzistuoja, esą pri­valo atsilaikyti prieš proto teismą. Racionalizmas stipriai veikė Šviečiamosios epochos filosofus. Pirmasis, kuris sukilo prieš šį proto kultą, buvo Ž. Ž. Ruso. Jei Volteras buvo kovos su tamsuoliškumu ir fanatizmu simbolis, kuriam būdinga mintis apie išmintingą ir išsimokslinusį monarchą, tai Ž. Ž. Ruso skelbė savo idėjas apie visų žmonių prigimtinę lygybę. Jo vaizduojamas žmogus prieštaravo galiojančioms nuostatoms, užimamai padėčiai, nulėmusiai žmogaus kilmę. Toks žmogus buvo to meto švietėjų idealas, švietėjai patys teigė, kad minties laisvė yra prigimtinė žmogaus teisė, ir smerkė visu socialinius apribojimus. Šios Ruso idėjos darė lemiamą postūmį Prancūzijos revoliucijai. Ž. Ž. Ruso teigė, kad norint gyventi žmogiškiau, reikia įsigilinti į savo prigimtį ir pabandyti persiorientuoti taip, kad gyvenimo kriterijumi taptų ne protas, o širdis, žmogaus dvasingumas. Todėl jei žmonių santykiuose bus daugiau jausmo — bus juose ir daugiau žmogiškumo. Suaugusius sunku perauklėti, užtat taip svarbu teisingai auklėti jaunimą. Žmogus yra kūno ir dvasios vienovė, todėl deramai ugdyti reikia ir vieną, ir kitą. Auklėjimas turi būti lankstus ir išryškinti individualius auklėjamojo gabumus. Labai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!