Descartes ir dabartis

Prancūzų filosofas Renė Dekartas (1596 03 31 — 1650 02 11) buvo vienas žymiausių ir įtakingiausių mąstytojų žmonijos istorijoje. Ne veltui jis vadinamas šiuolaikinės filosofijos tėvu. Mokslinės revoliucijos pradžioje Dekartas parašė reikšmingiausius filosofijos ir matematikos traktatus. Visi prisi­mename Dekartą iš matematikos pamokų mokykloje: tai jam turime būti dėkingi už dekartiškąją koordinačių sistemą. Filosofijoje jis bandė pagrįsti naują mechaninę fiziką (ja rėmėsi Koperniko sistema), kuri visus už žmogaus esančius daiktus, sakykime, Žemės traukos jėgą, magnetizmą ir dviejų kūnų tarpusavio traukos jėgą, aiškino kūnų formomis, dydžiu ir judėjimu. Dekartas gyveno tuo laiku, kai buvo abejojama tradicinėmis idėjomis, todėl bandė sukurti metodą, kuriuo būtų galima rasti tiesą.
Jo (Turene); jėzuitai jį supažindino su Aristotelio filosofija. Baigęs teisės studijas Paryžiuje ir grįžęs iš karo, kuriame dalyvavo kaip karininkas, jis leidosi į keliones po Europą. Sulaukęs trisdešimties ir paveiktas olandų mokslininko Bekmano, ėmė tyrinėti matematikos bei mechanikos problemas. Didesnę gyvenimo dalį praleido Olandijoje. 1633 metais, sužinojęs, kad Galilėjų už kopernikiškojo pasaulio sistemos modelio gynimą nuteisė inkvizicija, Dekartas nedelsdamas sustabdė tokias pat pažiūras skelbiančio savo veikalo „Pono Dekarto pasaulis, arba traktatas apie šviesą bei kitus juslių pasaulio svarbiausius objektus" spausdinimą. 1649 m. Švedijos karalienė Kristina jį įkalbėjo palikti Olandiją ir persikelti į Stokholmą, bet čia jis po kelių mėnesių susirgo plaučių uždegimu ir mirė. Dekartas nusprendė, kad jis tikės tik tuo, kas yra akivaizdu ir nekelia abejonių. Kad patikrintų, kurios jo ankstesnės pažiūros atitinka šiuos reikalavimus, filosofas kėlė sau skeptiškas hipotezes. Antai jis klausdavo save, ar gali būti tikras, kad nesapnuoja. Nuolat viskuo abejodamas, jis aptinka save patį kaip mąstantį daiktą, kuris tuo metu, kai abejoja, yra vienintelis nekeliantis abejonių dalykas. „Cogito, ergo sum" - mąstau, vadinasi, esu.
Tačiau kas slypi tarp Descartes ir dabarties, koks yra šiandiena ryšys tarp visos filosofijo jo ir kūrbos. Bandysiu paaišinti šiame savo esė.
Dažnai galvojama: prasidėjo atsinaujinimas—visi puola prie naujo, skubėdami atsikratyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!