Įvadas Remdamiesi juslumo ir dvasinio racionalumo principu, galime nušviesti dvi viena kitai priešingas filosofines pozicijas: empirizmas suabsoliutina juslumo, racionalizmas - racionalumo aspektą. Empiristinių ir racionalistinių pozicijų būta visose filosofijos istorijos epochose. Tačiau jų klasikiniai pavidalai atsirado naujųjų laikų filosofijoje iki Kanto, t.y. XVII ir XVIII amžiuje. Naujųjų laikų filosofijai būdingas požiūris į subjektą, kaip juslią būtybę (empirizmas), arba kaip posūkis į subjektą, kaip protingą būtybę (racionalizmas). Racionalizmas - tai filosofijos srovė, pagal kurią pasaulis pažįstamas ir tikras žinojimas pasiekiamas vien protu, o ne juslėmis. Net geografiškai galima pastebėti šį susiskirstymą, kuris su išlygomis galioja ir šiandieną: empirizmas plito visų pirma anglosaksų kraštuose, racionalizmas - Europos kontinente. Pagrindiniai klasikinio empirizmo atstovai buvo Th. Hobbes (1588 - 1679), J.Locke (1632 - 1704), G.Berkeley (1685 - 1753) ir D.Hume (1711 - 1776). Pagrindiniai klasikinio racionalizmo atstovai - R.Descartes (1596 - 1650), B.Spinoza (1632 - 1677), G.W.Leibniz (1646 - 1716) ir Ch.Wolff (1679 - 1754). Empirizmo posūkis į subjektą yra posūkis į juslinį patyrimą. Kartu mėginama protą redukuoti į juslumą ir juslinį pažinimą traktuoti kaip vienintelį galimą pažinimą. Kaip ir racionalizmas, empirizmas žavisi naujųjų laikų gamtos mokslų pažanga. Bet jo žavėjimasis pirmiausia nukreiptas į jų eksperimentinį, empirinį, sintetinį aspektą, tuo tarpu racionalistą pirmiausia žavi jų loginis matematinis aspektas. F.Bacono empirinis kelias gamtai pažinti Racionalizmas ir empirizmas yra du skirtingi atsakymai į tuos pačius naujos kritinės sąmonės keliamus klausimus: tai yra patikimumo ir metodo jam pasiekti klausimai. Abiejų tikslas tas pats - pasitelkus kuo daugiau žinių užvaldyti gamtą. “Tikrasis mokslo tikslas yra praturtinti žmonių giminę naujomis galiomis ir išradimais” (F.Baconas). “Žmogaus priešas – gamta” Francis Baconas. Jai Baconas skelbia karą, kartu kviečia žmones, užuot kariavus tarpusavyje ir naikinus vienam kitą, “susitaikyti ir suvienijus jėgas ruoštis kovai prieš daiktišką gamtą, užimti jos aukštumas ir tvirtoves ir, kiek leidžia Dievas, praplėsti žmogaus valdas” (F.Baconas, Naujasis organonas). Tačiau reikia ne tik prievarta sutramdyti mus supančią gamtą, bet ir “griežtais įstatymais prievartiniu režimu” suvaldyti savo pačių prigimtį. Vienintelis vertingas dalykas yra sėkmė, o kelias į ją veda per protą, ne per jausmus. Esėje “Praktiniai ir moraliniai pasiūlymai” Baconas įspėja per daug “neatsiduoti aistroms”, “
Šį darbą sudaro 3935 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!