Racionalizmo ir empirizmo ginčas filosofijoje

Racionalizmas ir Empirizmas yra 2 skirtingi atsakymai į tuos pačius naujos kritinės sąmonės keliamus klausimus: tai yra patikimumo ir metodo jam pasiekti klausimai. Abiejų tikslas tas pats – pasitelkus kuo daugiau žinių užvaldyti gamtą.
Kaip epistemologines doktrinas galime išskirti Empirizmą ir Racionalizmą. Pirmasis teigia, kad visas žmogiškasis pažinimas ateina per pojūčius. Žmogus gimsta tabula rasa ir pojūčiai jame surašo visą informaciją. Tokiai pozicijai atstovauja John’as Locke’as, David’as Hume’as ir kt..
Racionalizmas teigia, kad žmogui yra būdingos įgimtos pirminės idėjos, tokios kaip būties, dievo ir pan. Atstovai: Rene Descartes, Gottfried’as Wilhelm’as Leibniz’as ir kt.
Racionalistai ir empirikai atskyrė mąstymą ir patirtį. Racionalizmo principas yra grynas, nuo bet kokio patyrimo nepriklausomas mąstymas, o Empirizmui pats patyrimas yra “principas”. R. – žinių patikimumas, objektyvumas kyla iš žmonių proto, kuris t. savarankišką galią (nepriklausomą nuo juslių) pažinti pasaulį.
Savarankiška galia – Dievo dovana, įgimtos idėjos (pgl. Dekartą), t.t. tiesos, kurias žmogus t. iš Dievo. Dekartui (kaip materialistui) tos tiesos, įgimtos idėjos yra suprantamos.
Viena prasme – gnoseologinė (pažinimo teorijos) kryptis, kuri lemiamą reikšmę suteikia protui; antrąja prasme – Racionalizmo sąvoka reiškia visą Vakarų filosofinę tradiciją, visą klasikinę filosofiją. Antrąją prasme prie Racionalizmo priskirsime ir gnoseologinį Racionalizmą ir gnoseologinį Empirizmą, kadangi šia prasme R. apima visą klasikinę filosofiją iki Nyčės (Parmenidas – Hėgelis – klasikinė filosofija).
Būtent Hėgelis parodė, kad klasikinės filosofijos režime jau nėra ką veikti. O po jo prasidėjo klasikinės filosofijos kritika. R-tai teigė, kad žinios išvedamos iš pirminių proto tiesų. Jie rėmėsi dedukcijos metodu, t.y. teigė, kad reikia pradėti nuo akivaizdžių tiesų. (17 a. – mokslo revoliucija; gamtotyra: stebėjimas ir eksperimentai. Praktinės žinios turi didesnę reikšmę už abstrakčius samprotavimus.
Grynai teorinis mokslas bevaisis. Dekartas – racionalizmo šalininkas. Tikrosios žinios – aiškūs, ryškūs teiginiai. Tokios yra matematikos žinios. O patyrimo žinios – ne, be to neturi būtinumo ir visuotinumo. Patirtis įgalina nustatyti kas vyksta čia ir dabar, o ne visur...

Daugiau informacijos...