Žmogaus ir tikrovės santykis Hegelio filosofijoje

G. Hegelio filosofija - vokiečių idealistinės filosofijos viršūnė. Toje filosofijoje mąstytojas sugebėjo visą gamtinį, istorinį ir dvasinį pasaulį pavaizduoti kaip procesą, t. y. kaip nuolat judantį, kintantį, persitvarkantį ir besivystantį reiškinį, ir pamėgino atskleisti vidinį šio judėjimo bei vystymosi sąryšį.
Labiausiai ginčijamas ir prieštaringai interpretuojamas yra G. Hegelio teiginys, kad „visa, kas protinga, yra tikra; o kas tikra, yra protinga". Kaip šį teiginį reikėtų suprasti? Nejau filosofas pateisina kiekvieną istorijos reiškinį? Ką Hegelio filosofijoje reiškia „tikrovė"? Į tuos klausimus hegeliškai atsakyti galėtų padėti tik mąstytojo veikalų analizė ir, pirmiausia, jo istorijos supratimo analizė. Netenka abejoti, kad G. Hegelis buvo humanitarinės krypties filosofas. Jo erudicija istorijos ir filosofijos istorijos srityje buvo tikrai didelė. Tačiau Hegelio filosofija yra labai abstrakti, ir faktais jis remiasi tik būtiniausiais atvejais. Dėl to nuo konteksto atitrauktos frazės iš tikrųjų gali sukelti neaiškumų. Visuomeninį-istorinį gyvenimą G. Hegelis priskiria objektyviai dvasiai ir plačiausiai jį nagrinėja „Teisės filosofijos pagrinduose" bei „Istorijos filosofijoje". Pastarąją Engelsas vadino kolosaliniu veikalu, kurio galingos idėjos jį žavėjo ir buvo jam artimos. Toje filosofijos dalyje G. Hegelis visiškai atsiskleidė kaip XIX a. vokiečių buržuazijos ideologas, kuris gerai žinojo, ko reikia kraštui, tačiau, kaip ir kiti to laiko vokiečių filosofai, savo mintis reiškė tik abstrakčiai. Vokiečiai tik samprotavo apie tai, ką kitos tautos darė.
G. Hegelio filosofijoje reikia skirti du dalykus: idealistinę sistemą ir dialektinį metodą. Kurdamas sistemą, G. Hegelis rėmėsi savo pirmtakais - J. Fichte ir F. Šelingu ir, panašiai kaip jie, ieškojo tokio pagrindo, iš kurio galėtų išvesti žinojimą apie visą empirinę ir dvasinę tikrovę. Tokiu pagrindu jis paima sąvoką apie nuolat besivystantį ir viską iš savęs logiškai išvedantį absoliutą, kuris atitinka protą. Taigi šios filosofijos išeities taškas yra sąvoka, mintis. Protas. Tą sąvoką G. Hegelis vadina absoliutine idėja. Absoliutinės idėjos G. Hegelis nesutapatina su atskiro žmogaus mąstymu ar protu. Subjektyvus pažinimo aiškinimas, toks, kaip jį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!