G.W.F. Hėgelio požiūris į teisę ir teisingumą

Filosofijos istorijos samprata yra dalis plačios ir keblios socialinio pažinimo problemos, kurią nagrinėjo daugelis didžiųjų pasaulio mąstytojų nuo Antikos iki mūsų laikų, tačiau ir šiandien tai yra aktuali problema. Šiame savarankiškame darbe bus nagrinėjama tai, koks yra G.V.F.Hegelio požiūris į teisę ir teisingumą.
Georgas Vilhelmas Frydrichas Hegelis (Georg Wilhelm Friedrich Hegel)- tai vokiečių filosofas, gimė 1770m. rugpjūčio 27 d., mirė 1831m. lapkričio 14 d. Gimė Štutgarte, administracijos tarnautojo šeimoje. Čia baigė gimnaziją, paskui Tiubingene studijavo teologiją ir filosofiją. 1801 m. tapo Jenos universiteto docentu, 1807 m. - profesoriumi. Ryšium su karo prieš Napoleoną veiksmais pasitraukė į Bavariją, 1808-1816 m. buvo gimnazijos direktorium Niurnberge. 1816 m. pakviečiamas skaityti filosofijos į Heidelbergą. Nuo 1818 m. dėstė filosofiją Berlyno universitete. Čia dirbo iki mirties, skaitė logiką, gamtos filosofiją, psichologiją, prigimtinę teisę, istorijos filosofiją, estetiką, religijos filosofiją. Dar Hegeliui gyvam esant išėjo keturi stambūs jo veikalai: Dvasios fenomenologija, Logika, Filosofijos mokslų enciklopedijos apybraiža ir Teisės filosofijos pagrindai. Po mirties jo mokiniai išleido paskaitas, įėjusias į daugiatomį Hegelio raštų rinkinį, kurio pirmas leidimas išėjo 1832-1845 m., o 1840 m. pradėjo eiti antras, pataisytas, leidimas. Abiejuose estetikai paskirtas dešimtasis tomas, kurį sudaro trys knygos.
Svarbiausi jo darbai: 1) "Vokietijos konstitucija"; 2) "Apie mokslinius prigimtinės teisės tyrimo būdus"; 3) "Dvasios fenomenologija"; 4) "Dvasios filosofija"; 5) "Teisės filosofijos pagrindai" – svarbiausias G.V.F.Hegelio darbas; 6) "Istorijos filosofija".
• kritinė, nagrinėjanti epistemologines istorinio pažinimo problemas.
Sąvoką istorijos filosofija XVIII amžiuje pasiūlė Voltaire, kuris suvokė ją kaip naują, kritinį istorinio mąstymo būdą, kai individas pats mąsto objektą vietoj to, kad atkartotų tai, ką buvo parašę kiti. Šia sąvoka pasinaudojo Herderis, Hegelis ir kiti XVIII a. pab. filosofai, tačiau jiems istorijos filosofija buvo a priori suvokiama visuotinės istorijos, kurioje skleidžiasi tautos ir kultūros, samprata. Kai kurie XIX a. pozityvistai ėmė reikalauti, kad istorijos filosofija atrastų bendruosius dėsnius, apie kuriuos privalėtų papasakoti istorikai. Taigi iki XX a....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!