Hėgelio dvasios filosofija

Kuriamasis pradas, kuris egzistuoja savaime, save suvokia, yra neribotas laike ir erdvėje, atviras būčiai. Dvasia suprantama kaip sąvoka, substancija, nematerialus, protingas, valingas pradas, kuris reiškiasi žmogaus kūne, tačiau nuo jo nepriklauso. Dvasia, kaip asmens sampratą, įtvirtino šv. Augustinas. Jis teigė, kad prote glūdi dieviškosios dvasios šviesa. Naujausiais laikais imta analizuoti dvasios ir materijos santykį (R.Descartes’as), dvasia aiškina kaip protas, mąstymas, log.kategorijų sistema. G.W.F. Hėgelis (1770-1831) dvasios sąvokai suteikė absoliuto prasmę.
Georgas Wilhelmas Friedrichas Hėgelis — vokiečių filosofas idealistas. Hėgeliui pagrindinis filosofijos uždavinys — visą tikrovę, gamtą ir dvasią kildinti iš vieno principo ir išplėtoti pagal minčių būtiną eigą. Filosofijai rūpi tai, kas realu. Realūs yra ne atskiri daiktai, bet visuotybė. Daiktai esą tik visuotinės apraiškos. Hėgeliui visuotinybė yra ne statiška, kaip platono idėjos, o savyje prieštaringa ir veikli. Visuotinybės veikimas yra mąstymas. Jis ir būtis yra tas pat, todėl mąstymas yra nebūties savybė, o pati būtis — dialektiškai besiplėtojanti absoliuti idėja. Visuotinybė — mąstoma sąvoka, todėl loginė sąvoka yra giliausia daiktų esmė. Loginė sąvoka (tezė) dialektiškai mąstoma virsta savo priešybe (antitezė), jų vienybė (sintezė) tampa aukštesnio lygio sąvoka. Tezės, antitezės, sintezės triada paremti visi Hėgelio samprotavimai. Absoliutybė, kaip sąvoka, yra būtis iš savęs, kurią tiria logikos mokslas. Ji virsta savo priešybe — būvimu ne savyje, arba gamta. Svarstoma gamtos filosofijoje ji galiausiai tampa būvimu savyje, arba dvasia, tiriama dvasios filosofijoje. Pirmoje pakopoje dvasia pasaulyje randa ir yra subjektyvi dvasia, antroje — dvasia kuria laisvės pasaulį ir yra objektyvi dvasia, arba laisva visuotinė valia, pagaliau tampa save suvokiančia absoliučia dvasia. Objektyvios dvasios raidą pasaulio istorijoje tyrinėja istorijos filosofija. Istorinis procesas yra būtina objektyviosios dvasios raida. Kiekvienam tos raidos etapui atstovauja tam tikra tauta, kuri, atlikusi savo misija, užleidžia vietą kitai tautai. Didžiausią laimėjimą objektyvi dvasia pasiekianti germanų tautose.
Georgo Hėgelio filosofija yra parengta J. Fichtės ir F. Šelingo, be labiausiai — I. Kanto:...

Daugiau informacijos...