Džonas Lokas apie valstybę ir teisę

“Žmogaus proto apybraiža”(1690) – pirmoji Loką išgarsinusi knyga, kurioje jis gvildeno žmogiškojo pažinimo kilmę, prigimtį bei ribas. Nors šis veikalas yra orginaliausias ir vienas garsiausių filosofijos klasikoje, jo įtaka istoriniams įvykiams buvo mažesnė už Loko politinius veikalus.
“Laiške apie toleranciją” yra teigiama, jog valstybė neturi kištis į laisvą religijos praktikavimą ir būtent Loko argumentai tolerancijos naudai lėmė vis didėjantį šios politikos palaikymą visuomenėje. Be to, Lokas kalbėjo apie toleranciją ir ne krikščionims:”… nei pagonys, nei musulmonai, nei žydai neturi dėl savo religijos prarasti pilietinių teisių į visuomenės gerovę”, nors nemanė, kad reikėtų toleruoti katalikus ar ateistus.2 Todėl šiandien Loko raštų dėka, religinė tolerancija pasiekė net tas grupes, kurias jis atmetė.
Svarbiausias Loko veikalas, kur išdėstyta jo politinė filosofija yra “Du traktatai apie vastybinį valdymą”(1689). Čia jis išdėstė pagrindines liberalinės konstitucinės demokratijos idėjas. Tos knygos įtaka angliškai kalbančiame pasaulyje buvo milžiniška
Valstybės kilmė: prigimtinė būklė ir visuomenės sutartis
Atsakydamas į klausimą apie valstybės kilmę, Lokas pripažįsta, kad pradžioje buvo prigimtinė būklė ir tik vėliau buvo sudaryta visuomenės sutartis.
Prigimtinėje būklėje, kol dar nebuvo valstybės, “žmonės visiškai laisvai savo nuožiūra galėjo veikti, disponuoti savo nuosavybe ir asmeniu pagal Prigimties įstatymą, neprašydami niekieno leidimo ir nepriklausydami nuo kito žmogaus valios3. Ši būklė yra lygybės ir laisvės būklė, kur pastaroji vertybė reiškia galėjimą naudotis savimi ir savo gėrybėmis, nepriklausomai nuo kitų. Gamtiška padėtis taip pat turi ir savo teisę, nuo kurios priklauso, ir kurios pagrindinė taisyklė - išlaikyti Dievo sukurtą prigimtį, o taip pat būdama protu, moko visus neskriausti kitų. Prigimtinė būklė visgi turi savo trūkumų:
1) neturi aiškių įstatymų;
2) prigimtinėje būklėje kiekvienas yra teisėjas, todėl sprendžiant ginčus nėra kam bešališkai spręsti.
Antai prigimtinė teisė draudžia žaloti arba naikinti kitų žmonių gyvybę, sveikatą, laisvę ir nuosavybę. Todėl prigimtinė būklė būtų galėjusi būti taiki, jei tik atskiri žmonės nebūtų nuolat pažeidinėję Prigimties įstatymo.
Apibūdinęs prigimtinę būklę kaip taikos ir savitarpio būseną, Lokas pilietinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!