I. Kanto mokymas apie grynojo proto antinomijas

I.Kantas, kalbėdamas apie filosofiją ir kosmologiją bando parodyti, jog ta sritis, kur kalbame apie sielą, nemirtingumą, visatą, substanciją, visybę, begalybės (taigi noumenų sritį) mes susiduriame su proto antinomijomis.
Todėl norėdamas atsakyti į kosmologinius klausimus Kantas pasitelkia kritinį išsprendimą, kuris tyrinėjamą klausimą svarsto ne objekto, bet pažinimo pagrindu, į kurį šis klausimas remiasi, požiūriu. Dar daugiau, šiuo atveju mes jau galime įtarti, jog kosmologinių idėjų pagrindą galbūt sudaro tuščia ir „tik įsivaizduojama būdo, kuriuo mums pateikiamas šis idėjų objektas, sąvoka.“ Kad parodytų šią kosmologinę iliuziją Kantas pasitelkia antinomijas. Grynojo proto antinomija parodo teorinės kosmologijos transcendentalinius pagrindinius teiginius, kad juos pavaizduotų kaip su reiškiniais nesuderinamą idėją, „kurios spindesys ne tikras“.
Antinomija – tai prieštara, kada galime įrodyti ir teiginį, ir jo neigimą (tezę ir antitezę).
Tezė: Pasaulis turi pradžią laike ir erdvėje; jis yra apribotas.
Antitezė: Pasaulis yra begalinis tiek erdvėje, tiek laike.
Tezė: Pasaulyje viskas yra sudaryta iš paprastų dalių; egzistuoja tik tai, kas paprasta arba sudaryta iš paprasta.
Antitezė: Pasaulyje nieko nėra paprasta ir viskas, kas sudaryta, nėra iš paprastų dalių.
Trečioji antinomija:
Tezė: Priežastingumas pagal gamtos dėsnius nėra vienintelis priežastingumas; reikia tarti esant dar laisvą priežastingumą.
Antitezė: Nėra jokios laisvės, viskas vyksta tik pagal gamtos dėsnius.
Ketvirtoji antinomija:
Tezė: Pasauliui priklauso besąlygiškai būtina esybė, arba kaip dalis, arba kaip priežastis.
Antitezė: Niekur nėra jokios besąlygiškos esybės.
Dvi pirmosios antinomijos yra skiriamos nuo trečiosios ir ketvirtos. Visoms antinomijoms išspręsti Kantas pasitelkia skeptinį metodą, kuris skiriasi nuo skepticizmo (jam galima priskirti Hume‘o pažinimo skepticizmą). Pirmosios dvi antinomijos – matematinės, trečia ir ketvirta – dinaminės. Pirmoji ir antroji išsiskiria tuo, jog jų atveju tiek tezė, tiek antitezė yra klaidingos; klaidingos dėl to, jog jų pagrindinė prielaida yra tokia, kad pasaulis mums yra duotas (dialektinis priešingumas). Kantas šioms dviem antinomijoms išspręsti pasitelkia vadinamąjį transcendentalinį idealizmą (arba analitinį priešingumą), kai patyrimo objektai nėra mums duoti patys savaime, bet duoti patyrimo ir už jo neegzistuoja. (Gyvybės mėnulyje pavyzdys:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!