Imanuelis Kantas – Grynojo proto kritika

Įvadas Po Apšvietos filosofijos antras XVIII amžiaus kūrinys buvo „kritinė" filosofija. Su Apšvietos filosofija ji turėjo tam tikrų bendrų bruožų, ypač savo negatyviąja dalimi; kaip ir anoji, ji laikėsi minimalistinės pozicijos, norėjo apriboti filosofiją, kad padarytų ją kuo patikimesnę, ypač stengėsi iš filosofijos pašalinti metafiziką. Žymiausias naujųjų laikų filosofas, kurio veikalai siejami su posūkiu filosofijos raidoje, vkiečių klasikinės filosofijos pradininkas, Imanuelis Kantas savo veikalais išugdė naujo mąstymo mokyklą. Savo mokytoju jį laikė G. Hėgelis, K. Marksas, F. Engelsas, pedagogikos klasikai - J. Pestalocis, F. Herbartas, A. Dystervėgas. Kaip filosofas jis gerai žinomas ir Lietuvoje, bet kaip pedagogas - mažiau, Švietimo laikotarpio idėjų, ypač Ž.-Ž. Ruso (Rousseau, 1712—1778), veikiamas, jis mėgino sukurti teoriją, kuri parodytų žmogaus vietą pasaulyje, išaiškintų, ko reikia, kad žmogus būtų vertas savo vardo. Tačiau švietėjiškos idėjos XVIII a. Vokietijoje susidūrė su specifinėmis sąlygomis: labai silpna ekonomika, kur vyravo feodalinis gamybos būdas, politiniu susiskaldymu ir kitomis iš to plaukiančiomis konsekvencijomis. Vokiečių mąstytojai, pabūgę prancūzų revoliucijos pasekmių ar nematydami jėgos, kuri galėtų jų idėjas įgyvendinti, derino jas prie esamos padėties arba skelbė abstrakčiai, nesiedami su gyvenimu. Tai labai būdinga ir I. Kanto filosofijai, kurią K. Marksas vadino vokiškąja Prancūzijos revoliucija . I. Kantas iki šiol žavi tuo, kaip jis apčiuopia ir kelia filosofines problemas, nors sprendžia jas abstrakčiai, ieškodamas kompromiso tarp nesuderinamų dalykų. Todėl jo kūryboje neišvengta nenuoseklumo bei dvilypumo. I. Kantas visą gyvenimą sprendė žmogaus dvasinių galimybių, jo esmės ir paskirties pasaulyje, pro­to ugdymo ir dorovinės brandos problemas. Neatsitikti­nai jis tapo pedagogikos klasiku: nuo vaikystės išmokęs tauraus bendravimo su žmonėmis, įgijęs dorovinių ver­tybių, nuo jaunystės dirbęs korepetitoriumi, namų moky­toju, vėliau aukštosios mokyklos dėstytoju. Jis sukūrė ug­dymo filosofinius pagrindus ir nurodė kelius, kaip peda­gogikai tapti savarankišku mokslu. Grynojo proto kritika „Grynojo proto kritikoje“ autorius išdėsto pažiūras į pažinimą. Nėra jokios abejonės, kad kiekvienas mūsų pažinimas prasideda nuo patyrimo, nes kas gi pažintinį sugebėjimą galėtų žadinti veiklai, jei ne objektai, kurie veikia mūsų jusles ir iš dalies patys sukelia vaizdinius, iš dalies skatina mūsų intelektą vaizdinius lyginti, susieti arba atskirti ir šitaip perdirbti grubią juslinių įspūdžių medžiagą į objektų pažinimą, vadinamą patyrimu? Vadinasi, joks pažinimas laiko atžvilgiu nėra pirmesnis už patyrimą ir kiekvienas pažinimas nuo jo prasideda. Žmogus turi tik sąvokas ir vaizdinius, o pagal juos sprendžia apie daiktus. Kaip galima pereiti nuo sąvokų prie vaizdinių, nuo subjekto prie objekto? Šios problemos tyrimus knygoje „Grynojo proto kritika“ autorius vadina – transcendentiniais. Kad tyrimų problemų tyrimas būtų aiškus ir dalykiškas, I. Kantas visus sprendimus skirsto į: 1. empirinius, arba aposteriorinius – jie kilę iš patyrimo, jų požymiai: atsitiktinumas ir dalinumas. 2. apriorinius – nepriklausomus nuo patyrimo, jų šaltinis: tik protas, jų požymiai: būtinumas ir visuotinumas. Taigi būtiną ir visuotinę reikšmę turintys mokslo teiginiai, t. y. aksiomos, postulatai, dėsniai, principai esą nepriklausomi nuo patyrimo. Visgi terminas „a priori“ dar nepakankamai apibrėžtas, kad deramai išreikštų visą iškeltojo klausimo prasmę. Juk apie kai kurias žinias, gautas iš patyrimo šaltinių, paprastai sakoma, kad mes turime arba galime jas turėti a priori, nes išvedame jas ne tiesiogiai iš patyrimo, bet iš tam tikros visuotinės taisyklės, kurią, tačiau mes patys pasiskolinome iš patyrimo. Antai apie žmogų, kuris pakasė savo namo pamatus, sakoma: jis galėjo a priori žinoti, kad namas sugrius, t.y. jam nebuvo reikalo laukti patyrimo, kada tai tikrai įvyks. Tačiau visiškai a priori šitai žinoti jis vis dėlto negalėjo. Tai, kad kūnai turi svorį ir dėl to krinta, kai netenka atramos, jis vis dėlto turėjo sužinoti anksčiau iš patyrimo. Gilindamas sprendinių sampratą autorius nustato tokias 3 sprendinių rūšys: 1. aprioriniai analitiniai, tai visi analitiniai sprendiniai yra aprioriniai. 2. aposterioriniai – sintetiniai sprendiniai, juose subjekto ir predikato ryšys nustatomas patyrimu. 3. aprioriniai sintetiniai sprendiniai – juose subjekto ir predikato ryšys nepriklauso nuo patyrimo, jis ankstesnis už patyrimą. Autorius teigia, kad pažinimo branduolį sudaro aprioriniai sintetiniai, nes jie išreiškia būtinumą ir visuotinumą. Tad galima sakyti, kad „Grynojo proto kritika“ yra autoriaus bandymas suskurti mokslo filosofija, apibrėžti teorinį mokslo objektą. Kantas skiria du teorinio pažinimo lygmenis – intelektą ir protą. Intelektas, pagal Kantą, tai sugebėjimas kurti sąvokas, remiantis patyrimo teikiama medžiaga. Protas, tai vienų teiginių išvedimas iš kitų, nesiremiant patyrimu, tai samprotavimai grynojo proto srityje. Kantas išsako mintį, kad sąvoka yra esminė patyrimo sąlyga. Ši mintis autoriaus filosofijoje yra pagrindinė. Apriorinės pažinimo formos, tai savotiškas tinklelis, lyg žmogaus mąstymo programa, pagal kurią sutvarkomi patyrimo duomenys. Savo apriotizmo koncepcija Kantas laikė „kopernikiškuoju perversmu filosofijoje“, davusi naują pažinimo sampratą. Pagal tradicinę samprata, subjektas priešpriešinamas objektams, kuriuos jis turi pažinti. Laikantis autoriaus pateiktos sampratos – subjektas ne priešpriešinamas objektui, bet yra objekto egzistavimo sąlyga: „Čia yra tas pats, kaip su pradinę Koperniko mintimi – kai pasirodė, kad dangaus kūnų judėjimo negalima gerai paaiškinti, laikantis prielaidos, jog visa žvaigždžių masė sukasi apie stebėtoja, jis pabandė nustatyti, ar nepavyktu geriau, tarus, kad stebėtojas sukasi, o žvaigždės yra rimtyje. Panašiai galima pamėginti metafizikoje, kai kalbama apie objektų stebėjimą. Jei stebėjimas turėtų prisiderinti prie objektų savybių, tai aš nesuprantu, kaip apie jas būtų galima ką nors a priori žinoti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!