Imanuelis Kantas ir jo filosofija

Immanuelis Kantas gimė 1724, mirė 1804 metais. Jo šeima tikriausiai buvo škotų kilmės. Tėvas buvo amatininkas. Ilgas Kanto gyvenimas buvo nepaprastai tiesus, vienodas, tolygus. Karaliaučiuje gimė, Karaliaučiuje gyveno ir mirė. Gyveno visiškai susitelkęs mokymo ir rašymo darbui.
Priešingai beveik visiems žymiausiems XVIII amžiaus filosofams, savo pažiūras formavusiems ir skleidusiems ne mokyklose, Kantas buvo universitetinis filosofas. Universitetui jis buvo dėkingas už gautus filosofijos, matematikos bei gamtotyros žinių pamatus. Jis praėjo visas universitetinės karjeros pakopas; kaip tik jos sudaro svarbiausias išorines jo gyvenimo datas. Vis tame pačiame Karaliaučiaus universitete jis buvo pirmiausia magistras, paskui daktaras, paskui, 1755 m., docentas, 1770 m. tapo logikos ir metafizikos profesoriumi, vėliau dekanu ir rektoriumi. Tapęs profesoriumi, galėjo visiškai atsidėti savo filosofiniams sumanymams. Po daugybės metų, būdamas nebe jaunas, jis su visa kūrybine energija vieną po kito rašė svarbiausius veikalus.
Aplinka, kurioje gyveno, neteikė jam jokių stimulų: Karaliaučius buvo mažas pasienio miestas, be jokio intelektualinio gyvenimo, be to, lenkų žemių atskirtas nuo Vokietijos intelektualinės aplinkos ir paliktas pats sau. Karaliaučiaus universitetas buvo antraeilė mokykla, išgarsėjusi tik Kanto dėka: Kantui nebuvo lemta bendrauti su žmonėmis, kurie būtų lygūs arba bent jau artimi jam savo protu. Priešingai nei kiti svarbūs filosofijos istorijos faktai, įvykę garsiuose intelektualiniuose centruose ir kūrybiškų protų gausos epochose, ar tai būtų V ir VI amžių Atėnai, ar XVIII amžiaus pradžios Londonas, ar XVIII amžiaus vidurio Paryžius, čia filosofijos reformą įvykdė vienišas žmogus gūdžioje provincijoje. Įsigalėjo nuomonė, kad Kantas – nors jo atliktas darbas buvo milžiniškas – kaip žmogus buvo nuobodus pedantas, neigiamas vokiečių mokytojo tipas, nematantis pasaulio už savosios specialybės rėmų.
1. Savimąsta neatsiranda tuščioje vietoje. Savo mąstymą privalome parodyti akivaizdžiai. Savas filosofavimas tarsi vejasi apie istorines figūras. Suprasdami jų tekstus mes patys tampame filosofais.
2. Mąstyti už kitus. Kai rimtai bandoma mąstyti, kas mąstyta kitų, savosios tiesos galimybių erdvė išplečiama net tada, kai kitų mąstymas atmetamas. Sužinoma tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!