Imanuelis KANTAS (1724-1804) pirmuoju kūrybos laikotarpiu sukūrė „nebulinę“ kosmogonijos teoriją, kurios pagrindiniai teiginiai tokie: Saulės sistema atsirado ir išsivystė iš pradinio difuzinio materijos ūkio, veikiant traukos ir stūmos dėsniui: už mūsų Galaktikos egzistuoja Didžioji galaktikų visata. Taip pat yra žinomi Kanto darbai fizinės geografijos mokslo srityje.
Antrąjį savo kūrybos laikotarpį, daugiau kaip trisdešimt metų, Kantas paskyrė žmogaus pažintiniams ir doroviniams sugebėjimams tirti. Pagrindiniai jo filosofiniai veikalai: „Grynojo proto kritika“, „Praktinio proto kritika“ ir „Sprendimo galios kritika“. Kantas-agnostikas -teigia, kad tikrosios daiktų prigimties pažinti negalima. Kantas - iš esmės idealistas - teigia, jog gamtos dėsniai yra sukurti proto. (Tokią išvadą leidžia suformuoti jo teiginys apie tikrosios daiktų prigimties nepažinumą.) Kartu jo filosofijoje yra daug svarbių materialistinių teiginių. Todėl dažnai Kanto pozicija teisingai apibūdinama kaip dualistinė. Šis prieštaringumas leido ir materialistams, ir idealistams kritikuoti jo mokymą.
Svarbiausia I.Kanto filosofijoje yra tai, kad čia akcentuojamas moralės savarankiškumas, jos autonomija. I.Kanto nuomone, moralę sukūrė pats žmogus, be jokių autoritetų ar išorinių jėgų, kurioms paklusti kartais yra neišvengiama. Moralei sukurti pakanka žmogaus proto. Jis nustato elgesio principus ir pats jiems paklūsta.
Ir ankstesni mąstytojai, nagrinėję filosofijos problemas, neginčijo, kad moralė yra dėsninga, tačiau ją paprastai siedavo su kažkokiais interesais arba prievarta. I.Kanto teorija priešpastatoma bet kuriai heteronominei moralei, ypač tuo metu įsigalėjusiam religiniam mokymui, kad moralės normos žmogui duodamos iš aukščiau. Vokiečių klasikas galvojo, kad moralei visiškai nereikia religijos. Ji „pati save patenkina grynojo proto jėgomis“. Mąstytojas nesutinka, kad jo filosofija būtų teologijos tarnaitė. Nors jis visai nepaneigia ryšio tarp religijos ir filosofijos, o ieško tarp jų kompromiso, tačiau galvoja, kad filosofija rodo kelią ir duoda pagrindus teologijai, o ne atvirkščiai.
Be to, I.Kantas – pirmą kartą filosofijos istorijoje – moralę atskiria nuo laimės. Šimtmečiais filosofai tvirtino, kad filosofijos tikslas – išmokyti žmogų gyventi laimingai. Tuo tarpu I.Kantui atrodo net keista, kad žmonėms ateidavo į galvą moralaus elgesio principus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!