Realistinis Ž.Ž. Ruso požiūris į ugdymą: Ž.Ž. Ruso laisvojo ugdymo teorija

Realistinis ugdymas pedagogikoje remiasi prielaida, kad ugdymo esmė yra žmonijos sukauptos patirties perdavimas kiekvienam visuomenės nariui. Realizmo koncepcijos šalininkai skatina tyrinėti gamtą, mokslą ir mokslinio pažinimo metodus. Supažindinant mokinius su pagrindiniais faktais apie pasaulį, būtina parodyti ir jų šaltinius, o siekiant išlavinti kritinį protą, tenka ne tik pratinti stebėti ir rinkti duomenis, bet ir tyrinėti, eksperimentuoti. Ypač pabrėžiama protinio lavinimo svarba, nes įtvirtindami mokslo pagrindus, pažindami kultūros vertybes, mokiniai perima žmonijos patirtį ir lavina proto galias bei įgimtus gabumus.
Yra įvairių ir skirtingų realizmo koncepcijos šalininkų požiūrių į tai, kokie dalykai turi sudaryti mokymo turinį, bet dauguma jų sutinka, kad mokymas turi būti nukreiptas į objekto aprašymą ir jo mokslinį tyrinėjimą; daugiausia dėmesio reikia skirti gamtos ir tiksliesiems mokslams. Pagrindinis realizmo didaktikos uždavinys - rasti veiksmingus šios patirties perdavimo būdus. Besiformuojant šiai mokymo krypčiai mokytojui buvo keliamas reikalavimas organizuoti mokymą, lengvinantį perteikiamo žinių suvokimą, daugiausia remiantis vaizdumu ir skatinant mokinių mokymosi motyvaciją. Panagrinėkime, kaip toks realistinis požiūris į ugdymą atsiskleidžia konkrečioje – Ž.Ž.Ruso ugdymo teorijoje.
Dar vaikystėje Ž.Ž.Ruso susidūrė su socialinės nelygybės pasireiškimu: ji sutapo su liaudies judėjimo pakilimu Ženevoje (kur gimė Ž.Ž.Ruso). Jo dėmesį atkreipė tuometinis prancūzų polinkis į prabangą, šokiravo aristokratų pasipūtimas, paprastų žmonių niekinimas. Ruso sąmonėje ėmė formuotis įsitikinimas, kad žmogaus padėtis visuomenėje, ypač tarnyboje turėtų priklausyti tik nuo žmogaus sugebėjimų, jo paties darbo. Be visa to, jo pasaulėžiūros formavimui didelę reikšmę turėjo tėvas, visada pabrėždavęs, kad jis- laisvas žmogus. Ruso viliojo antikiniai autoriai- jie taip pat formavo jo mąstyseną. Dar vėliau Ž.Ž.Ruso susipažino su naujausiomis socialinėmis teorijomis (studijavo T.Hobsą, Dž.Loką). Svajojo apie tobulą visuomenę, kuri galima tik tada, kai tobuli jos nariai. J.J.Ruso įsitikinimu aklėjant naująją kartą turėtų būti iškeliamas tikslas siekti aktyvių, mylinčių darbą, piliečių išugdymo.Būtent šių motyvų, o ne pedagoginės praktikos skatinamas, Ruso ėmė nagrinėti ugdymo problemas ir pirmą kartą sukūrė naują ugdymo sistemą, paremtą vaiko...

Daugiau informacijos...