Th. Hobbeso moralės teorija

Įvadas Žmogus gyvena tarp kitų žmonių, su kuriais jį neišvengiamai sieja santykiai. Tą sambūvį visada reguliuoja tam tikros normos. Nepaisant normų egzistavimo, akivaizdus ir žmonių polinkis joms nepaklusti, siekiant asmeninės naudos, arba asmeninio gėrio. Žmogaus egoizmą Th. Hobbesas ypač akcentuoja. Kaip tokie smarkiai egoistiški individai susiburia į normų reguliuojamą visuomenę ir kodėl ši jiems reikalinga? Ar tai racionalu? Kokia yra šių normų – moralinių ir teisinių – kilmė? Žmogaus gyvenimą reguliuoja ir moralinės, ir teisinės normos, tad koks jų santykis? Kadangi teisinių normų leidėjas yra politinė valdžia, tai pastarajį klausimą galima parafrazuoti taip: koks yra moralės ir politikos santykis? Šiame darbe bus pateikti Hobbeso atsakymai į paminėtus klausimus (remiantis „Leviatanu“). Taipogi bus panagrinėti jo pažiūrų nesutapimai su Aristotelio pažiūromis, atsižvelgta į kritiką, pateiktą D. Hume‘o, W. Leibnizo, I. Kanto. Taip pat bus nurodytos ir kitos Hobbeso – ar, tiksliau, apskritai socialinio kontrakto – teorijai iškylančios problemos. Bus siekiama parodyti, jog Hobbeso teorija įtikinamai pademonstruoja aukštesnės valdžios (taip pat ir moralės) reikalingumą bendram sambūviui, bet, kadangi darbas labiausiai orientuosis į moralinę, o ne politinę, problematiką, daugiausia bus įrodinėjama, jog Hobbeso moralės samprata yra per siaura, t.y. moralė, rodos, apima daugiau atvejų, nei to būtų galima tikėtis iš hobbesiškosios jos interpretacijos. Todėl ir „oficialus“ darbo pavadinimas, parašytas tituliniam lape, turbūt nėra pats tiksliausias. Rašant darbą naudotasi, žinoma, Hobbeso „Leviatanu“, taip pat Aristotelio „Politika“, Kanto „Praktinio proto kritika“ bei straipsniais iš Routledge Encyclopedia of Philosophy elektroninio varianto. Hobbeso moralės teorija Anot Hobbeso, nėra jokio absoliutaus ar abstraktaus gėrio ar blogio; yra tik gera ar bloga kažkam. Gera žmogui esą tai, kas jam malonu arba tai, kas padeda pasiekti malonumą ar išvengti skausmo, bloga – tai, kas jam suteikia skausmą. Žmogus iš prigimties labiausiai siekiąs gėrio (sau) ir vengiąs blogio (sau) (arba to, kas jam atrodo būsią gera/malonu ar bloga/nemalonu). Dviejų žmonių gėriai nesutampą, o ir to paties žmogaus gėris vienu ir kitu metu nesąs tas pats. Šie skirtingi kiekvieno siekiai dažnai esą nesuderinami, interesai kertąsi. Tai pastebima ir labai artimų žmonių santykiuose, kur taip pat esama interesų susikirtimų, barnių. Kaip malonumas, taip žmogui esanti reikalinga ir galia (power), kurią Hobbesas apibrėžia kaip „priemonę gauti ką nors, kas [jam] atrodo būsią gera“ (means to obtain some future apparent good) (Hobbes 1660). Tad visos savybės, kurias asmuo turi ar atrodo turįs, kurios verčia kitus žmones bijoti jo ar jį mylėti, sudaro jo galią: „Leviatano“ XX-ame skyriuje filosofas preciziškai aprašo asmeninės žmonių galios reikšmę jų tarpusavio santykiuose, kadangi jie vertiną save ir vieni kitus pagal tai, kiek jie galį būti naudingi (suteikti malonumo ar padėti išvengti skausmo) arba kiek jų reikią bijoti. Kiekvienas siekiąs kuo daugiau galios, nes tai (kaip savaime plaukia iš pateikto galios apibrėžimo) reiškia didesnę malonumų ir mažesnę nemalonumų galimybę. Asmeniniai malonumai, arba gėriai, ir sudarą asmeninę laimę, kurios žmogus natūraliai siekiąs. Aprašęs žmogaus prigimtį, kad parodytų moralės ir valstybės (Commonwealth) būtinumą, Hobbesas nusako būklę, kurioje gyventų žmogus, jeigu jų (moralės ir valstybės) nebūtų. Šią būklę filosofas pavadina prigimtine būkle (natural condition). Joje nesą jokių asmeninio gėrio siekimo apribojimų, kiekvienas turįs natūralią teisę į bet ką, netgi į kito žmogaus kūną. Kadangi joks žmogus nesąs toks stiprus, kad kitas klasta ar su bendrininkais negalėtų jo įveikti, ir niekas nesąs kitam autoritetas dėl savo proto, nes kiekvienas savo protą ir nuomonę paprastai laikąs pačia geriausia, ir kiekvienam rūpi tik kaip gauti tai, ką jis laiko gėriu, tam galėdamas panaudoti bet kokias turimas priemones, niekas prigimtinėje būklėje negalįs turėti didesnės galios už kitą, tad jokio gėrio pasiekimas nesąs garantuotas, nes dažnai nutinka taip, jog tavo gėris yra kito blogis ar atvirkščiai. Nuolatiniame pavojuje esanti ne tik žmogaus laimė (kaip malonumų visuma), bet ir gyvybė, nes prigimtinėje būklėje kiekvienam viskas galima, „jėga ir klasta yra pagrindinės dorybės“ (force and fraud are

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!