Th. Hobbeso moralės teorija

Žmogus gyvena tarp kitų žmonių, su kuriais jį neišvengiamai sieja santykiai. Tą sambūvį visada reguliuoja tam tikros normos. Nepaisant normų egzistavimo, akivaizdus ir žmonių polinkis joms nepaklusti, siekiant asmeninės naudos, arba asmeninio gėrio. Žmogaus egoizmą Th. Hobbesas ypač akcentuoja. Kaip tokie smarkiai egoistiški individai susiburia į normų reguliuojamą visuomenę ir kodėl ši jiems reikalinga? Ar tai racionalu? Kokia yra šių normų – moralinių ir teisinių – kilmė? Žmogaus gyvenimą reguliuoja ir moralinės, ir teisinės normos, tad koks jų santykis? Kadangi teisinių normų leidėjas yra politinė valdžia, tai pastarajį klausimą galima parafrazuoti taip: koks yra moralės ir politikos santykis? Šiame darbe bus pateikti Hobbeso atsakymai į paminėtus klausimus (remiantis „Leviatanu“). Taipogi bus panagrinėti jo pažiūrų nesutapimai su Aristotelio pažiūromis, atsižvelgta į kritiką, pateiktą D. Hume‘o, W. Leibnizo, I. Kanto. Taip pat bus nurodytos ir kitos Hobbeso – ar, tiksliau, apskritai socialinio kontrakto – teorijai iškylančios problemos. Bus siekiama parodyti, jog Hobbeso teorija įtikinamai pademonstruoja aukštesnės valdžios (taip pat ir moralės) reikalingumą bendram sambūviui, bet, kadangi darbas labiausiai orientuosis į moralinę, o ne politinę, problematiką, daugiausia bus įrodinėjama, jog Hobbeso moralės samprata yra per siaura, t.y. moralė, rodos, apima daugiau atvejų, nei to būtų galima tikėtis iš hobbesiškosios jos interpretacijos. Todėl ir „oficialus“ darbo pavadinimas, parašytas tituliniam lape, turbūt nėra pats tiksliausias.
Rašant darbą naudotasi, žinoma, Hobbeso „Leviatanu“, taip pat Aristotelio „Politika“, Kanto „Praktinio proto kritika“ bei straipsniais iš Routledge Encyclopedia of Philosophy elektroninio varianto.
Anot Hobbeso, nėra jokio absoliutaus ar abstraktaus gėrio ar blogio; yra tik gera ar bloga kažkam. Gera žmogui esą tai, kas jam malonu arba tai, kas padeda pasiekti malonumą ar išvengti skausmo, bloga – tai, kas jam suteikia skausmą. Žmogus iš prigimties labiausiai siekiąs gėrio (sau) ir vengiąs blogio (sau) (arba to, kas jam atrodo būsią gera/malonu ar bloga/nemalonu). Dviejų žmonių gėriai nesutampą, o ir to paties žmogaus gėris...

Daugiau informacijos...