Klasikinės vokiečių filosofijos koncepcijos

Imanuelis Kantas gimė 1724, mirė 1804 metais. Ilgas Kanto gyvenimas buvo nepaprastai tiesus, vienodas, tolygus. Karaliaučiuje gimė, Karaliaučiuje gyveno ir mirė. Gyveno visiškai susitelkęs mokymo ir rašymo darbui. Kantas buvo universitetinis filosofas . Universitetui jis buvo dėkingas už gautus filosofijos, matematikos bei gamtotyros pamatus. Tapęs profesoriumi, galėjo visiškai atsidėti savo filosofiniams sumanymams.
Po apšvietos filosofijos antras XVIII amžiaus kūrinys buvo „kritinė“ filosofija. Su apšvietos filosofija ji turėjo tam tikrų bendrų bruožų, ypač negatyviąja dalimi. Kaip ir anoji, ji laikėsi minimalistinės pozicijos, norėjo apriboti filosofiją, kad padarytų ją kuo patikimesnę, ypač stengėsi iš filosofijos pašalinti metafiziką. Apšvieta buvo populiaraus mokslo sąjūdis, kriticizmas buvo profesionalų doktrina. Apšvieta buvo anglų ir prancūzų grupinis reikalas, o kriticizmas – vokiečių minties kūrinys vieno žmogaus, tai yra Kanto. Apšvieta prikėlė senus laikus siekiančias mintis, o kritinė filosofija buvo naujas sumanymas. Šis sumanymas buvo perversmas, jis visiškai pakeitė mąstymo būdą, pats Kantas jį lygino su Koperniko padarytu perversmu astronomijoje. Kriticizmo pamatą sudarančio perversmo esmė buvo tokia : ne mintis formuojasi priklausomai nuo objektų, bet priešingai, objektai yra priklausomi nuo minties. Ši nuostata žinojimą padarė tikresnį, bet drauge apribojo jį tik patirtimi. Nuostata padėjo Kantui sukurti naują pažinimo teoriją, o ją papildęs veiksmo ir vertinimo teorijomis, arba etika ir estetika, sukūrė naują, vadinamąją „kritinę“ filosofijos sistemą.
PIRMTAKAI.1. Kriticizmas atsirado originalių Kanto pažiūrų dėka. Kriticizmo priešistorei galima priskirti abi didžiąsias naujųjų amžių filosofijos sroves – empirizmas ir racionalizmą. Kadangi Kantas siekė kompromiso tarp šių tarpusavyje besivaržančių srovių, tai jos abi įsiliejo į jo kriticizmą. Empiristai Locke‘as ir Hume‘as buvo jo pirmtakai ta prasme, kad į pirmą vietą filosofijoje jie kėlė pažinimo klausimus ir kad pažinimą apribojo patirtimi. Kita vertus, tokie racionalistai kaip Descartes‘as, Leibnizas, Wolffas, jam perdavė įsitikinimą apriorinio pažinimo galybe.
2. Kanto filosofija brendo Vokietijoje, kur XVIII amžiaus antroje pusėje filosofijos padėtis buvo kitokia nei kituose kraštuose. Čia simpatijos filosofijai buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!