XVIII amžiaus garsiausi filosofai

Vienas iš monarchijos jungo neišsivaduosi, o kad savo nelaimių priežastis galėtų pamatyti visi, žmonės turi daug ką suprasti. Todėl reikia ugdyti visų žmonių protą. Taip pradeda klostytis įtakingiausia XVIII amžiaus Europos visuomenės minties kryptis- švietimas.
Jo pirmuoju teoretiku tampa Šarlis Luji Monteskjė( 1689-1753), kurio veikalas,, Įstatymų dvasia“, išleistas daugiau kaip 20 kartų, tampa prancūzų,, švietimo Evangelija“. Amžininkus patraukia tai, kad Š. Monteskjė gamtos ir žmonių pasaulį paaiškina ne kaip dangiškųjų, o kaip žemiškųjų jėgų rezultatą, ir labai realistiškai nupiešia žmonių tarpusavio santykius. Anglų valstybė su karaliumi, kaip valdžios vykdytoju, ir parlamentu, kaip įstatymu kūrėju, Š. Monteskjė atrodo protingiausia visiems priimtina valdymo forma. Jis tik mano, kad toje sistemoje kaip nepriklausoma grandis turi egzistuoti teismas- imtinai iki Aukščiausiojo teismo, reikalui esant, sprendžiančio monarcho ir parlamento konfliktus. Karštas despotijos priešas, aiškus apšvietos ir žmogaus teisių šalininkas Š. Monteskjė ne veltui laikomas vienos iš svarbiausių buržuazijos politinių doktrinų- liberalizmo- pradininku.
Monteskjė požiūriu, pažvelgę į visuomenes, kurioms individai priklauso, pamatytume, kad jos priklauso visiškai skirtingų tipų sistemoms. Kokių tikslų, kokių poreikių turi asmuo, kokias vertybes pripažįsta, priklauso nuo socialinės sistemos, kuriai priklauso, prigimties. Tačiau socialinės institucijos ir teisės, papročių ir dorovės taisyklių pagrindas yra mechanizmas ne apsaugoti tikslus, išoriškus jiems patiems, bet artimus individo psichikai- greičiau tokios institucijos ir taisyklės sukuria būtiną pagrindą, kuris vienintelis padeda suprasti individo tikslusis poreikius. Šis požiūris artimas Aristoteliui, ir Monteskjė daug kuo yra panašus į Aristotelį mąstytojas. Tačiau jis atvirai pabrėžia, o to niekada nėra daręs Aristotelis, kokia yra svarbi socialinė terpė, kurioje turėtų būti patalpinta politika ir dorovė. Jis yra pirmasis sociologinės perspektyvos moralistas.
Monteskjė aiškaus atsakymo nepateikia. Jis yra tiesiog nenuoseklus. Kartais jis, atrodo, laikosi požiūrio, kad be duotosios visuomenės ir šalia jos nėra jokio kito atskaitos taško. Dar įdomiau- kartais, atrodo, jo kriterijus, pagal kurį sprendžiama apie visuomenę, yra politiškai liberalus. Jo trys pagrindiniai visuomenės tipai yra despotizmas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!