Kančia kaip gyvenimo esmė: Arturas Šopenhaueris

Vertinimas________________________
Vilnius
2005
TURINYS:
Įvadas. Problemos formulavimas........................................................................................... 3 p.
Dėstymas. Problemos nagrinėjimas ...................................................................................... 3 p.
Išvados .................................................................................................................................. 5 p.
Literatūros sąrašas ................................................................................................................. 7 p.
KANČIA KAIP GYVENIMO ESMĖ: Arthuras Šopenhaueris
Arthuras Šopenhaueris – vienas žymiausių gyvenimo filosofijos atstovų, kuris gilinasi į žemiškąjį žmogaus gyvenimą. Žmogus, pagal gyvenimo filosofiją, yra iracionali, instinktų valdoma būtybė, gamtos dalis. Žmogiškoji aplinka vadinama gyvenimo srautu: tai jausmai, instinktai, troškimai, valia bei viskas, kas susiję su žmogaus juslėmis.Be to, šioje moderniausioje filosofijoje didelį vaidmenį turi tiesa, kuri susijusi su naudingumu, mąstymu ir pažinimu. Kadangi pažinimas yra tikslingas, tarnaujantis gyvenimui veikimas, tai gyvenimas yra aukščiausia ir besąlygiškiausia vertybė, kuriam ir filosofavimas galiausiai yra gyvenimo išraiška, o ne tiesos savaime pažinimas.
A.Šopenhaueris – Hegelio amžininkas, sukūręs visiškai kitokią teoriją negu Hegelio panlogizmas. Filosofijos istorikai apibūdina šį filosofą kaip naujos filosofinės srovės – iracionalizmo – pradininką. Hegelis egzistavimą pagrindžia sąvoka ir mąstymu, o Šopenhaueris tą patį daro su valia. Dėl to jo metafizika vadinama voliuntarizmu.
Pagrindiniai filosofo dvasiniai vedliai yra platonizmas, kantizmas, indų „Upanišados“ bei budizmas. Esmines savo pažiūras Šopenhaueris surašė knygoje „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys”. Joje filosofas originaliai interpretuoja Platono idėjų amžiškumą, Kanto pasaulio dualizmą (pasak Kanto, pasaulio dalykai, t.y. „daiktai savyje“ arba noumenai, mūsų sąmonei yra neprieinami, tai yra nepažinūs, nes mums, žmonėms, tie daiktai tėra fenomenai, t.y. reiškiniai, fiksuojami subjektyviais žmogiškaisiais pojūčiais ir savojo intelekto sukurtomis sąvokomis) bei indų sudievinimo išminčiaus Budos sukurta žmogaus kančių koncepcija. Lietuvių filosofas J.Girnius Šopenhauerio ontologiją vienu sakiniu apibūdina taip: „Valia yra pasaulio esmė, jo „vidinis turinys“, o regimasis pasaulis – tik jo veidrodis.” Šopenhaueriui visas pasaulis yra tik objektas santykyje su subjektu, tai yra tik vaizdinys stebinčiajam, nes viskas yra sąlygota subjekto ir egzistuoja tik subjektui – pažįstančiajam žmogui. todėl faktiškai subjektas yra pasaulio turėtojas.
Kantui nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp pasaulio ir jo „daiktų savyje“ (noumenų). Šopenhaueriui šis skilimas yra susidvejinimas į objektą ir subjektą vaizdinyje. Tai įvyksta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!