Vokiečių mąstytojas Arthuras Schopenhaueris (1788-1860) – unikali ne tik naujausių laikų figūra, bet tam tikra prasme ir visoje Vakarų filosofojoje. Jis laikomas pirmuoju mąstytoju nuvainikavusiu du tradicinius filosofijos stabus- Protą ir Dievą, ir kartu suabejojęs pamatinėmis žmogaus dvasios galiomis- tikėjimu ir pažinimu- neprilygstama verte.
A.Schopenhauerio filosofiją įprasta vadinti pesimistine. Optimistinę nuostatą filosofas priskiria tik kvailiams ir pusgalviams, kurie apsvaiginti įvairių iliuzijų, o iš esmės tarnaujantys absurdiškai valiai, tačiau šito nesuvokiantys. Jo filosofiją apibūdina bėgančio žmogaus įvaizdis. Alegorija nusako žmogaus gyvenimo beprasmiškumą, kuris tampa valios klystkelių maratonu, su nuolatinėmis konvulsijomis, lydimomis kančių, nepastovumo, nuobodulio, visa tai užsibaigiančiomis- mirtimi. Tad A.Schopenhaueris nuolat pabrėžia, kad žmogui geriausia iš viso negimti, nes gyvenimas yra kančia,- kurią nutraukia tik mirtis.
Pasaulio kokybė įvardyjama dieviškumo ir protingumo santykiu, šios savokos neatskiriamos ir kintamos viena kitos atžvilgiu. Filosofinėj plotmėj mąstytojas pasaulį skaido į dvi-regimąją ir neregimąją- puses. Regimoji pusė, veikale „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ , vadinama vaizdiniu, o neregimoji- valia. Tikima, jog valios visuma susideda iš siekimo, troškulio, geismų, nenumaldomo veržlumo į begalybę. Pati valia laikoma proto ir tvarkos, prasmės ir sakralumo priešingybe.
Šių sąmprotavimų pasekoje A.Schopenhaueris daro išvada, jog visi idealūs žmogaus siekiai yra savotiška saviapgaulė, iliuzijos, pridedančios nuolat alkanos, beprasmiškos valios reikmes, tad vienintele ramybės sala yra laikomas menas, o tiksliau,- meno kūrinys.
Idėja
Idėja- būsena, terpė, kurioje vyksta tikrosios esmės pažinimas, nepriklausantis valios įtakos zonai, kurią idėja visiškai objektyvuoja. Meno objektas laikomas vaizdinio pavidalu, kuriame subjektas aptinka daigto esmę, tad visas objektas laikomas idėjiniu ir vertingu, tačiau tik tol, kol tai stebi ir suvokia vertintojas. Idėja apima ne tik objektą, bet ir subjektą, kadangi jiedu yra jos vienintelė egzistencinė forma.
Individualizacija, būdinga subjektui yra laikoma savaime blogu, valios paveiktu bruožu, tad išgryninti idėją ir pačiam tapti pažinimo objektu, pavyksta tik viso to atsisakius.
A.Schopenhauerio vadinamas genialumas yra ne kas kita, kaip sugebėjimas žvelgti į pasaulį visiškai objektyviai. „Būti objektyviam- reiškia...
Šį darbą sudaro 1345 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!