A. Šopenhaueris ir jo veikalas "Pasaulis kaip valia ir vaizdinys"

Šopenhaueris analizuoja pasaulį būnant kaip vaizdinį ir kaip valią. Tikslas yra išsiaiškinti, kada pasaulis yra vaizdinys, o kada jis veikia kaip valia, koks, iš tiesų, pasaulis yra. Išsiaiškinti, kaip valia pasireiškia ir koks jos tikslas.
”Pasaulis yra mano vaizdinys”1 – teigia Šopenhaueris, pradėdamas savo knygą. Visas mūsų pasaulis yra tik vaizdinys subjekto, kuris jį stebi. Tai galioja visiems – kievienai mąstančiai ar pažįstančiai būtybei.
Šopenhaueris pažymi, kad mūsų kūnas, kuris yra tik vienas tarp daugelio kitų objektų pasaulyje, yra duotas mums skirtingais būdais: mes suvokiame savo kūną kaip fizinį objektą tarp kitų fizinių objektų, kuris veikia pagal prigimtinius įstatymus, kurie valdo fizinių objektų judėjimą. Mes pažįstame savo kūną per tiesioginį žinojimą, mes kievienas tiesiogiai matome kaip vaizdinį savo kūną, apgalvotai judindami jį, tiesiogiai jausdami savo skausmus, malonumus ir emocines būsenas. Šitaip Šopenhaueris teigia, kad mūsų kūnas reiškiasi dviem skirtingais būdais, būtent kaip vaizdas (obektyviai, išoriškai) ir kaip valia (subjektyviai, vidujai). Šios abi pusės tiesiogiai apriboja viena kitą: kur prasideda objektas, pasibaigia subjektas.
Šopenhaueris pabrėžia, kad mes turime dviejų rūšių vaizdinius – intuityvius ir abstrakčius. Pastarieji sudaro tik sąvokas, kurios būdingos tik žmogui, o sugebėjimas abstrahuotis, kuris skiria jį nuo visų gyvūnų, yra protas. Intuityvusis vaizdinys apima visą regimąjį pasaulį arba visą patyrimą. Tačiau vaizdas nuo patyrimo nepriklauso.
Kadangi objektas egzistuoja kaip vaizdinys subjektui, o materija yra jo būtis, tai jos priežastingumas yra pats intelektas. Intelektas turi tik pažinti priežastingumą, tai yra jo vienintelė funkcija. Bet kokia materija ar priežastingumas egzistuoja tik intelektui ir tik intelekte. Intelektas reiškiasi stebėdamas pasaulį, todėl bet koks stebėjimas yra intelektinis. Įvairūs pokyčiai yra juntami ir šis poveikis būna susietas su priežastimi, tada ir atsiranda tam tikro objekto stebinys. Šitaip pažįsta grynasis intelektas, o be jo nebūtų įmanomas joks stebėjimas. Intelektas susieja laiką ir erdvę materijos vaizdinyje, t.y. jos veiklume. Bet koks stebinys nėra tik juslinis, jis taip pat ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!