Pagrindinis A. Šopenhauerio kūrinys "Pasaulis kaip valia ir vaizdinys"

Pagrindinis A. Šopenhauerio rašinys “Pasaulis kaip valia ir vaizdinys‘‘, kur ir išdėstyta valios samprata, filosofas pasaulį aiškina kaip vaizdinį, ir kaip valią. Kūrinys parašytas filosofijai neįprastu, paprastu stiliumi, atspindi filosofo nusivylimą gyvenimu, todėl A. Šopenhauerio filosofiją galima vadinti pesimistine, kuriai didžią įtaką padarė Indijos filosofija. Tai pirmasis mąstytojas Europoje, studijavęs Budizmą, kas stipriai ir įtakojo jo filosofją, kadangi būtent čia pateikiama dviprasmė filosofinė teorija, čia išreiškiamas požiūris, kad ,,buitis yra dvireikšmė, turinti objektyviąją ir subjektyviąją puses”. Tad Upanišadose Brahmano ir Atmano vienovės mokslas žmogaus egzistencijai suteikdamas naują, pesimistinę reikšmę, juntamas ir A. Šopenhauerio filosofijoje.
Kalbant apie įtaką šio filosofo filosofijai, reikia paminėti, ne tik Indijos filosofiją, bet ir G. Berklį, iš kurio A. Šopenhaueris perima mintį, jog mumyse yra tam tikros idėjos (tai, ką turime apie pasaulį), Taip pat akivaizdu, jog mąstytojas minčių sėmėsi ir iš Platono idėjų teoriju. Įtaka ypatingai jaučiama skaitant pirmąją ir trečiąją ,,Pasaulis kaip valia ir vaizdinys‘‘ dalis, kur pradžios tašku pasirenkamas principas, kad žmogui pasaulis duotas kaip vaizdinys.
Taigi A. Šopenhaueris, būdamas amžininkas tokių didžių filosofų kaip I. Kantas, G.W.F. Hegelis ir J.G. Fichtė, sugebėjo ne tik atsiriboti nuo tuometinio tradicinio vokiečių idealizmo, bet ir atsigręžęs į filosofijos praeitį ir pasisėmęs jos teorijų, kurias sujungęs su savojo laikmečio susidariusia padėtimi bei savo mintim (besiformuojančių specialiųjų gamtos mokslų pažanga, o ypatingai fiziologijos, fizikos rezultatais), sukurti naują unikalų iracionalistinį požiūrį į pasaulį.
,,Pasaulis yra mano vaizdinys‘‘ ši frazė buvo A. Šopenhauerio šūkis, tapęs kantiškuoju elementu jo filosofijoje(Šopenhaueris nekente, kritikavo Kanto ir jo kritiškos filosofijos idejas ir apmąstymus, bet ir sėmesi minčių iš jo), kadangi kaip ir I. Kantas, jis erdvę, laiką ir priežastingumą laikė proto formomis(požiūris kaip žmogus išmąsto apie jam užduotą klausimą), kuriuose ir pasirodo vaizdiniai. Žmogui, siekiančiam pažinti, tikrovė pateikiama tik kaip vaizdinys santykyje su pačiu žmogumi. Pavyzdžiui kaip žmogus supranta ir sugeba atskirt karštą nuo šalto, tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!