A. Šopenhauerio estetinės įžvalgos

Vokiečių mąstytojas Arthuras Schopenhaueris (1788-1860) unikali figūra ne tik naujausiųjų laikų, bet tam tikra prasme ir visoje Vakarų filosofijoje. Jam būdingas iracionalumas, intuityvumas, orientacija į Rytų kultūrą ir moralines doktrinas. Šiame darbe aptariamos Arthuro Schopenhauerio sistemos tradicijos ir naujumas, iracionalistinė meninė kūryba, genijaus samprata.
Pažymėtina, kad Schopenhaueris buvo vienas pirmųjų Vakarų Europos mąstytojų, kurie ryžtingai atsisakė tradicinio europocentrizmo ir kėlė Rytų bei Vakarų kultūrinio dialogo būtinumą. Jo pasaulėžiūra formavosi veikiama senovės indų filosofijos, iš kurios Schopenhaueris perima pasaulėžiūros pesimizmą, upanišadopse išplėtotą tikrosios būties ir regimybės pasaulio (maya) priešpriešą, apmąstymus apie žmogaus būties efemeriškumą, kančios vyravimą pasaulyje. Labai stiprų poveikį jo pasaulėžiūrai turi buddhistinis nirvanos mokymas apie sąmonės nušvitimą, “aš” perėjimo į “ne-aš” būsenai būdingą dvasinę rimtį. Todėl nenuostabu, kad tarp jo filosofijos ir ch’an, zen, taoizmo yra daug bendra. Schopenhaueris savo meno filosofijoje, kaip ir minėtųjų pakraipų adeptai, linksta į filosofinio ir meninio mąstymo sintezę, pabrėžia estetinių ir etinių klausimų, individualios valios stiprinimo svarbą, pasaulį traktuoja kaip kančios buveinę, skelbia jo nerealumą.
Šis vienišas, amžininkų nesuprastas filosofas atgaivino ir gerokai primirštą graikiškąją saiko sampratą ir stoišką laikyseną šiame pasaulyje.
A. Schopenhauerį giliai palietė romantikų koncepcijos, savo meno filosofijoje jis plėtojo šias idėjas, užsimindamas apie meno susiliejimą su filosofija. Tačiau Schopenhauerio pozicija romantikų atžvilgiu buvo komplikuota: jį erzino ir nebegalėjo patenkinti pernelyg laisva romantikų filosofavimo forma, kita vertus, jam imponavo romantikų sintetiniai siekiai, jų intuityvumas ir ypač panestetizmas, kuris jo koncepcijoje galų gale buvo suabsoliutintas. Schopenhaueris meno filosofijos istorijoje pirmiausiai reiškėsi kaip filosofas, mėginantis atskleisti tikrąją meno, grožio, genijaus ir meninės kūrybos esmę. Reikia pripažinti, kad būdamas itin įžvalgus, šių problemų sprendimui jis suteikė daug naujų niuansų. Filosofas pagilino ir susistemino kai kuriuos romantikų požiūrius į muzikos esmę, suteikė jiems universalesnę filosofinę prasmę.
A. Schopenhauerio filosofija visiškai savita vien todėl, kad yra asmeninio patyrimo apmąstymas ir apibendrinimas. Tačiau ji unikali ir kitu – filosofinių idėjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!