Meno sampratos transformacija: ankstyvoji versus brandžioji Hėgelio (Hegell) estetika

Vilniaus Universitetas Filosofijos fakultetas Filosofijos logikos ir istorijos katedra Analitikos - Hermeneutikos Kontraversijos Rašto darbas Meno sampratos transformacija: ankstyvoji versus brandžioji Hegelio estetika Pirmo kurso magistrantė Laura Kazlauskaitė Darbo vadovas Prof. Marius Povilas Šaulauskas Vilnius, 2007-01-11 Magistrinio darbo planas Darbo pavadinimas: Meno sampratos transformacija: ankstyvoji versus brandžioji Hegelio estetika Darbo tezės: I. Ankstyvoji Hegelio estetika, įtakojama Šelingo ir Helderlyno, meną laiko aukščiausia sąmonės reiškimosi forma, kurioje vyrauja genijaus estetika. II. Brandžioje Hegelio estetikoje mens yra devalvuojamas iki pirmosios sąmonės savęs pažinimo formos, o pati estetika tampa moksline meno pažinimo sistema. Įvadas Ankstyvoji Hegelio estetika Jėnos romantikų įtaka ankstyvajai Hegelio estetikai Schiller, Schlegel Schelling, Hölderlyn Estetinio jausmo suabsoliutinimas ankstyvoje Hegelio filosofijoje Panestetizmas Kanto genijaus estetikos svarba ankstyvąjai Hegelio filosofijai Brandžioji Hegelio estetika Brandžiosios Hegelio estetikos moksliškumas Evoliucinis meno raidos modelis Hegelio estetikoje Meno funkcija Hegelio estetikoje Meno mirties samprata brandžioje Hegelio estetikoje Hegelio estetikos aktualumas moderniame diskurse Hegelio estetikos rolė Arthur C. Danto meno pabaigos sampratoje Hegelio natūralaus grožio sampratos kritika Adorno estetikoje Išvados Literatūra Hegel, G.W.F. Phänomenology des Geistes Adorno, Theodor W. Drei Studien zu Hegel. Suhrkamp, 1963 Gulyga, Arsenji Georg. Wilhelm Friedrich Hegel. Reclam. Leipzig 1981 Rosenkranz, Karl. Ästhetik des Hässlichen. Reclam Verlag, Leipzig, 1990 Nowak, Adolf. Hegels Musikästhetik. Gustav Bosse Verlag, Regensburg, 1971 Heidegger, Martin. Der Ursprung des Kunstwerks Hegel, G.W.F. Vorlesungen über Ästhetik I-III. Frankfurt/Main, 1970 Danto, Arthur C. The Abuse of Beauty: Aesthetics and the Concept of Art. Open Court Publishing Company, 2003 Danto, Arthur C. After the End of Art Princeton. University Press, 1998 Kuspit, Donald. The End of Art. Cambridge University Press, 2005 Danto, Arthur C. The Transfiguration of the Commonplace: A Philosophy of Art. Harvard University Press, 2006 Saperstein, Areilla. Beauty and Morality in Schiller;s Aesthetic Education and Beyond. 2004 Kelly, Michael (edt). Encyclopedia of Aesthetics (in 4 vol.). Oxford University Press, USA 1998 Gadamer, Hanz-Georg. Truth and Method. Continuum International Publishing Group, 2nd revised edition, 1989 Houlgate. S. The Hegel Reader. Blackwell Publishing, 1998 Cohen, Morris R. Hegel’s Rationalism. The Philosophical Review, Vol. 41, No. 3. (May, 1932), pp. 283-301 Hoffheimer, Michael H. The Influence of Schiller's Theory of Nature on Hegel's Philosophical Development. Journal of the History of Ideas, Vol. 46, No. 2. (Apr. – Jun., 1985), pp. 231-244. Kudielka, Robert. According to What: Art and the Philosophy of the "End of Art". History and Theory, Vol. 37, No. 4, Theme Issue 37: Danto and His Critics: Art History. (Dec., 1998), pp. 87-101. Stephen Watson. Aesthetics and the Foundation of Interpretation. The Journal of Aesthetics and Art Criticism, Vol. 45, No. 2. (Winter, 1986), pp. 125-138. Nahm, Milton C. Genius and the Aesthetic Relation of the Arts, The Journal of Aesthetics and Art Criticism, Vol. 9, No. 1. (Sep., 1950), pp. 1-12. Walter Kaufmann A. Hegel’s Early Antitheological Phase. The Philosophical Review, Vol. 63, No. 1. (Jan., 1954), pp. 3-18. Михаил Лифшиц. Эстетика Гегеля и Современность. Москва: Изобразительное искуство. 1984 Fowkes, William. A Hegelian Critique of Found Art and Conceptual Art, The Journal of Aesthetics and Art Criticism, Vol. 37, No. 2. (Winter, 1978), pp. 157-168. The Theory of Natural Beauty and Its Evil Star: Kant, Hegel, Adorno Įvadas Idealistinė G.W.F. Hegelio filosofija laikoma paskutiniu bandymu kurti visą apimančią filosofinę sistemą yra vertinama itin kontroversiškai. Paplitęs Hegelio kaip filosofo racionalisto par excellence vertinimas neretai susilaukė priešingų komentarų. Jo "šventas" įsitikinimas, jog galutinė tiesa gali būti suvokta tik racionalaus proto dėka yra negailestingai kritikuojamas Hegeliui metant didžiausio įracionalisto filosofijos istorijoje kaltinimą (Cohen: 1933, 285). Likimo ironija, jog Hegelis siekęs grynojo pažinimo ir galutinio aiškumo, tapo laikomas didžiausiu visų laikų mistiku, o jo filosofija tamsiąja. Atrodytų, kad užsibrėžęs tikslą pasiekti tiesos dangų, jis paskendo klaidos debesyse. Laikydamas grynąją sąmonę aukščiausiąja ir vienintele tikrove, Hegelis nuvertino daiktiškąjį - materialųjį pasaulį, laikydamas jį svetimu grynajai sąmonei - absoliutui. Ko gero, ryškiausiai ši "gnostinė" priešprieša pasireiškia Hegelio požiūryje į meno statusą filosofijoje. Šio požiūrio kontroversija reiškiasi Hegelio filosofijos dvilypume, jos ankstyvajame ir brandžiajame etapuose. Praktiškai iki pat 20 a. pradžios mažai kas buvo žinoma apie jaunojo Hegelio kūrybą ir kad ji ženkliai skyrėsi nuo tos filosofijos, kurią inicijavo įmantri Dvasios Fenomenologija. Tačiau iki šio svarbaus kūrinio, Hėgelis išleido nemažai raštų įvairiausiomis temomis, kurie akivaizdžiai kontrastavo su vėlesniąja jo kūryba. Kaip ir pridera jaunai sielai, tai buvo impulsyvūs ir jaunatviško maksimalizmo pripildyti tekstai, neretai stoję į atvirą konfrontaciją su esama politine ir socialine sistema. Ko gero tokia disidentiška nuostata taikliai atspindėjo svarbiausią to meto įvykį - didžiąją Prancūzijos revoliuciją ir jos drebinamą senutę Europą. Jaunojo Hegelio estetinėms pažiūroms didžiausią įtaką darė romantinio meno "ideologai", bei jo geriausi draugai: F. Šelingas ir J. Helderlynas. Deja, šiai draugystei nebuvo lemta išsilaikyti. Dvasios Fenomenologija žymi naują etapą Hegelio filosofijos raidoje, kuris išsižada daugelio ankstesnių principų, bet kartu įgyja autentiškumo ir didesnio kritiškumo. Tokia hėgeliškos filosofijos transformacija leidžia atlikti palyginimą analizuojant ankstyvąjį ir vėlyvąjį hėgeliškos filosofijos etapus, bei išskirti esminius šios dichotomijos skirtumus ir panašumus. Šio palyginimo pagrindu imant meno sampratą, bus stengiamasi identifikuoti esminius analitinkos ir hermeneutikos kontroversijos aspektus Hegelio ankstyvoje ir vėlyvoje estetinėje filosofijoje. Darant prielaidą, jog meno samprata ir jos statusas Hegelio filosofijoje kito, darbo esminis uždavinys yra parodyti: pirma, kad ankstyvojo Hegelio estetika, esą įtakojama Šelingo ir Helderlyno, meną laiko aukščiausia sąmonės reiškimosi forma; antra, kad brandžioje Hėgelio estetikoje menas esą yra devalvuojamas iki pirmosios sąmonės savęs pažinimo formos, o pati estetika tampa moksline meno pažinimo sistema. Ankstyvoji Hegelio estetika Jėnos romantikų meninė filosofija Pradedant pirmuoju svarbiu Hegelio veikalu - Dvasios Fenomenologija, menas yra priskiriamas pradinei absoliuto sąvęs pažinimo formai, o tai reiškia yra subordinuotas aukštesnėms tikrovės pažinimo formoms. Tačiau meno reikšmės suvaržymas filosofijoje nėra būdingas ankstyvajai, o kartu ir besiformuojančiai Hegelio mąstysenai. Aštuoniolikto amžiaus pabaiga žymėjo naujos eros pradžią, pabrėžusios kūrybiškumą, individualią ekspresiją bei natūralų grožį. Romantizmo principai, atrodytų, yra visiškai nesuderinami ir priešingi paplitusiai nuomonei apie Hegelį kaip objektyviojo idealizmo pranašą. Juk romantizmas buvo atviras puolimas prieš racionalizmo viešpatiją ir proto diktatūrą užgniaužusias žmogiškąją vaizduotę ir intuityvią įžvalgą. Vokiečių esteto K. W. F. Šlėgelio kūryba deramai atspindi romantizmo pretenziją ne tik į literatūrą, filosofiją ar meną, bet į visą žmogiškosios veiklos pasaulį. Šlėgelio supratimu, „Romantinis menas siekė transformuoti realybę, priartinti žmones prie Dangaus žemėje. Jo tikslas buvo prarasto Idealo, magijos, grožio ir pasaulio mįslingumo atkūrimas, idant žmonės vėl pasijustų esą namie šiame

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!