Kanto estetika

Klasikinė XVIII a. pabaigos-XIX a. pradžios vokiečių estetika-labai svarbus europinės minties tarpsnis. Jo pradininku laikomas Immanuelis Kantas (1724-1804). Jo veikalai ir idėjos atvėrė naują epochą, kurioje įsivyravo vokiškoji tradicija. Svarbiausiame I. Kanto estetikos veikale "Sprendimo galios kritika" (1790) nerasime F. Schilleriui, A. Schopenhaueriui ir kitiems estetikos ir meno filosofijos klausimais rašiusiems mąstytojams būdingo meninės formos grakštumo. I. Kantui būdinga sudėtingos loginės instrukcijos, abstraktūs giliamintiški sprendimai apie grožio ir meno esmę. Jo sudėtingi išprotavimai ir griežti apibrėžimai iš pradžių skaitytoją veikiau apstulbina negu sužavi. Tik labiau įsigilinus ima ryškėti griežta pateiktų apibrėžimų logika, jų tarpusavio ryšys, didingos I. Kanto estetikos ir meno filosofijos struktūros.
Sąvoką estetika I.Kantas siūlė vartoti iš dalies transcendencijos prasme, iš dalies-psichologijos. „Kiekvienas mums prieinamas stebėjimas-juslinis (estetika). Vadinasi, mintis apie objektą apskritai grynąja intelektine sąvoka mums gali tapti pažinimu tik tada, kai ji susijusi su jutimų objektais“. Estetiką jis apibrėžė kaip „mokslą apie juslumo apskritai taisykles“.
I. Kanto estetiką itin veikė G. Leibnizo idėjos. I. Kanto palikimo tyrinėtojai kartais sako, kad jo estetiką galima traktuoti kaip išverstą G. Leibnizo estetiką subjektyviais terminais.
Kantas orginalus tuo, kad jis savo pirmtakų nagrinėtas problemas sujungė į vientisą sistemą. Dėl sistemingumo, metodologinio nuoseklumo ir logiškumo Kantas yra vienas žymiausių estetinės minties ir meno filosofijos kūrėjų. Gilindamasis į filosofinio pažinimo pasaulį ir atskleidęs jame vieną po kitos tris pagrindines filosofinio pažinimo rūšis, jis suvokė, kokia ribota yra mechanistinė sistemos samprata ir kad ji negali atskleisti filosofinės sistemos sudedamųjų dalių vidinės sąveikos bei vystymosi ypatumų. Tiktai vientisa mokslinė filosofinė sistema, pasak Kanto, turi sugebėjimą lyg koks gyvas organizmas augti, ugdyti naujas, anksčiau buvusias nepastebimas organizmo dalis. Tokioje sistemoje visuma priklauso nuo vidinės sudedamųjų dalių sąveikos, o universalios sistemos sąlygoja kitų, sąlygiškai savarankiškų sistemų ypatumus. Taigi į Kanto filosofiją įeina sąlygiškai uždara, pagal imanentinius dėsnius besiplėtojanti estetikos sistema, o į šią-dar siauresnė meno filosofijos sistema.
Kurdamas transcendentalinę filosofiją, I....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!