Kanto moralinė filosofija

Dažnai etika, moralė ir dorovė traktuojamos kaip tapačios sąvokos (vartojamos lygiagrečiai). Jos nėra diametraliai priešingos, bet visgi šiek tiek skirtingos. Kartais pabrėžiama, kad etika - tai daugiau teoriniai samprotavimai, tuo tarpu moralė siejama su praktiniais sprendimais bei elgesiu. Kalbant apie atskiro individo elgesį, dažniau vartojama moralės sąvoka, tuo tarpu gvildenant profesinį elgesį, tinkamesnė etikos sąvoka.
Vienas iškiliausių ir įtakingiausių visų laikų mąstytojų yra vokiečių filosofas Imanuelis Kantas (1724 – 1804), be kurio teorijos šiuolaikinė moralės filosofija būtų vienpusė ir neišsami. I.Kantas ne tik apibendrino sukauptą filosofinį potencialą, bet ir pats išplėtojo ištisą dorovės metafiziką, bei savo kritinės teorijos dėka sukūrė visiškai naują ir atitinkamai į žmogaus proto galias orientuotą moralinės filosofijos koncepciją, kuri šiandien vadinama deontologine etika. I Kanto dorovės koncepcija sudaro sudėtingą sistemą, tiesiogiai išplaukiančią iš fundamentinių grynojo ir praktinio proto tyrinėjimų, tačiau čia bus daugiau akcentuojamos I. Kanto etikos teorijos išvados, kurios ypač reikšmingos nagrinėjant konkrečias problemas moralės srityje.
Kadangi I. Kantas yra žymus mąstytojas ir padėjo pagrindus šiuolaikinei moralės filosofijai, rašomo darbo tema yra be galo aktuali. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti I. Kanto moralės filosofiją.
• Kanto moralės filosofijos refleksijos dabarties moralės filosofijoje.
Visas darbas apima 12 psl. Darbui naudojamos literatūros buvo mažoka. Rašant darbą rėmiausi Kanto veikalu ir internetiniais straipsniais. Rasta ir susisteminta informacija atskleidžia iškeltos darbo temos esmę.
1. I. Kanto heteronominės ir autonominės moralės sampratos ir valios laisvė
Dorovės specifika I. Kanto etikoje atskleidžiama remiantis teorinio ir praktinio proto veiklos sferų ir gamtos bei laisvės dėsnių atskyrimu. Tai leidžia denatūralizuoti moralę, atriboti žmogaus dorovinį elgesį nuo gamtinio determinizmo. Kantas savo etika prisideda prie vadinamojo fakto ir vertybių supriešinimo, kuris kaip moralės analizės prielaida plačiai taikomas pokantinėje etikoje. Vertybių sfera - tai privalėjimo sfera, ji nepaaiškinama empiriniais faktais; teorinis protas iš esmės nepajėgus pažinti dorovės esmės. Moralės šaltinis ne gamtoje ir ne transcendencijoje; jis pačiame žmoguje. I. Kantas priima Naujųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!