Grožis, moralė ir estetika pagal J.F. Šilerį

 Johanas Fridrichas Šileris ( 1759 – 1805 ) vokiečių poetas ir estetikas. Jo pažiūrų formavimuisi poveikį darė Ruso, Lesingo idėjos. Jo dramaturgija ir filosofine lyrika persisunkusios humanizmu, neapykanta smurtui. Ieškodamas abstraktaus estetinio idealo, kai kuriuose kūriniuose atitrūksta nuo tikrovės. Tik idealizmo ir realizmo sintezė gali vesti į tobulumą. Laiške Gėtei Šileris apie save sako, jog amžinai svyruoja tarp logikos ir intuicijos, tarp dėsnio ir jausmo, tarp technikos ir genelumo. Kur norėjęs filosofuoti, jį nustelbe poetas, o kur nerėjęs būti filosofu – poetas. Žodžiu , Šilerio kelias buvo sintezės, priešingumų sutaikinimo kelias.
Nepasakytume, kad Šileriui pavyksta atsakyti į šiuos klausimus įtikinamai.
Šileris meną suvokia kaip komunikacinį protą, kuris realizuosis „estetikos valstybėje”.
Jis tiki meno auklėjamąja galia, laisvę didinančiu poveikiu, hormonizuojančiu asmenybę. Per asmens laisvę jis regi kelią į laisvą moralinę valstybę , stabdančią skilimą.
Panagrinėkime ką Šileris laiko menu. „Laiškuose” menas aiškinamas regimybe, grožiu, forma, gera išvaizda, žaidimu. Visa tai išvedama iš vieno pagrindo, poeto ir filosofo idėe fixe , t.y. laisvės. Tai pagrindinis svertas Šilerio kuryboje. Ja pagrindžiama ir dorovė, ir politika, ir menas, ir pati žmogaus prigimtis.
Pirmiausia – tai nepriklausomybė nuo bet kokių įtakų ar tikslų. Antra – savarankiškumas. Abiem atvejais svarbiausia jos pasireiškimas žmogui: laisvės jutimas , patyrimas , galėjimas ja naudotis. Žmogus pats spręsdamas už save įgyja orumą , prakilnumą. Šileriui tikras menininkas yra genijus , nepriklausomas nuo gamtinio būtinumo , nuo proto duodamų teisybių. Menas ir grožis yra laisvės pasireiškimas ir laisvės plėtojimo laidas.
Menas vietoj religijos turi suaktyvėti kaip vienijanti galia , nes menas suprantamas kaip žmonių tarpusavio santykius veikianti „įtarpinimo forma“.
Atsakymas: menas yra priemonė skiepyti žmonių giminei tikrą politinę laisvę. Šis ugdymo procesas nukreiptas ne į individą , o į kolektyvinės liaudies gyvenimo sąlygas.
Menas privalo palikti tikrovę, pakilti virš poreikio, nes menas yra laisvės sūnus ir pageidauja , kad dėsnius jam diktuotų dvasių būtinybė. Nauda yra mūsų laiko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!