Refleksija pagal Karlą Jaspersą

„ Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus su jais tačiau nesusiliedama ir jų neatstodama : visų mokslų motina pati nėra mokslas“
Jeigu pritartume šiai nuomonei, derėtų, matyt, padaryti išvadą, jog filosofija, nebūdama mokslas, neturi ir savo dalyko. Tačiau su Maceinos žodžiais be išlygų vargu ar galima sutikti. Apie filosofiją išvis sunku kalbėti neistoriškai, nes ilgainiui kito jos nagrinėjamų problemų apimtis ir pobūdis, keitėsi ir pačių filosofų požiūris į savo dicipliną. Antikoje jie siekė aprėpti visus teoriškai aiškintinus klausimus apie žmogų bei pasaulį ir,kaip jau minėta, to meto filosofija buvo universalus mokslas.
Filosofija glaudžiai susijusi su refleksija, tai yra mąstymu, nukreiptu ne į išorinius daiktus, o į patį mąstymo procesą, prielaidas, kuriomis remiamės, sąvokas, kures vartojame, būdus, kuriais samprotaujame, tikslus, kuriuos keliame, srendimus, kuriuos darome.
Mano nuomone filosofijoje svarbu kaip filosofas vertina mastymą. Filosofas siekia kritiškai įvertinti mąstymo priemones(tarkime sąvokas), būdus ir rezultatus. Mąstydamas apie kokį nors dalyką, žmogaus (pavyzdžiui, žurnalistas ar fizikas) remiasi aibe prielaidų ir principų, kurių daugumos nefiksuoja, neįsisąmonina ir
2
neapmąsto. Filosofas turėtų būti kritiškesnis. Savo apmąstymuose jis turėtų daug dažniau klausti, ar tos prielaidos ir principai pagrįsti,teisėti, neprieštarauja vieni kitiems, galų gale-ar jie yra teisingi. Filosofiją gali dominti klausimas, kaip skirtingi žmonės vrtoja laisvės sąvoką, kokią reikšmę ar prasmę jai teikia. Tiesa, filosofijos istorijoje buvo filosofų, tikėjusių savo absoliučiu neklaidingumu. Bet manuo nuomone nera pasaulį tokio žmogaus kuris visiškai neklystų.
Kuo filosofija skiriasi nuo mokslo?
Nors filosofinis mąstymas nelaužo juslinio daikto formos, bet smelkdamasis į fenomeno gelmę neretai peržengia patį fenomeną ir įsibrauna į antjuslinę sritį, kur, mėgdžiodamas pažinimą, stengiasi įvaldyti pačią transcendenciją, nors šito padaryti neįstengia dėl savo prigimties. Be to, nors filosofas ir negali pagauti grynųjų kiekybinių santykių, jam visiškai įmanoma įsimąstyti į kokybinius santykius tarp juslinio pasaulio esinių, pavyzdžiui, į žmonių tarpusavio santykius. Todėl kiekvienoje filosofijoje yra pažintinio elemento. Tiesa, toks pažinimas nėra nei tikslus, nei griežtas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!