Kalbos ir tikrovės suvokimas L. Wittgenstein filosofijoje

Liudvikas Vitgenšteinas: „Tai, ką iš viso galima pasakyti, gali būti pasakyta aiškiai, o apie ką neįmanoma kalbėti, apie tai reikia tylėti“.
L. Vitgenšteinas gimė 1889 metų. balandžio 26 d. Vienoje, turtingoje Austrijos žydų šeimoje. Iki 14 metų buvo auklėjamas šeimoje, po to tris metus mokėsi mokykloje ir studijavo Aukštojoje Berlyno Technikos mokykloje. Nuo 1908m. tęsė studijas Anglijoje, Mančesterio universitete, studijavo inžineriją. Tuo pačiu metu jį pradėjo dominti loginiai matematikos pagrindai, matematikos filosofija. Susidomėjęs logikos ir filosofijos mokslais jis išvyko į Kembridžą studijuoti logikos pas B. Raselą. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, kurį laiką atsiskyręs gyveno Norvegijoje. Karo metu kovėsi austrų imperijos pusėje, tuo metu ir buvo parašytas filosofinis traktatas. Vėliau jis pateko į nelaisvę.
„Loginis - filosofinis traktatas“ pateko pas B. Raselą. Išspausdintas 1921 metais vokiečių kalba. Pats L. Vitgenšteinas po karo, atsisakęs didelių tėvo turtų dirbo kaimo mokykloje Austrijoje, vėliau įsitraukė į Vienos ratelio veiklą. 1921 metais jis grįžo į Angliją ir su pertraukomis profesoriavo Kembridžo universitete iki 1947 metų. Tuo pat metu rašė veikalą „Filosofiniai tyrinėjimai“. 1947 metais L. Vitgenšteinas nutraukė savo akademinę veiklą ir apsigyveno Airijoje, ten rašė antrąjį „Filosofinių tyrinėjimų“ veikalą. Filosofas mirė nuo vėžio1951 metų balandžio 29d.
L. Vitgenšteino filosofijai yra būdinga tai, kad ji nukreipta prieš tradicinę filosofiją, jis, priešingai nei daugelis ankstesnių filosofų bandė ne kelti kuo daugiau naujų filosofinių klausimų, o mažinti jų skaičių „ dauguma sakinių ir klausimų, parašytų apie filosofinius dalykus, yra ne klaidingi, o beprasmiai“.
Mąstytojo kūryba, kurią sudaro kalbos, logikos ir matematikos filosofija, skirstoma į du etapus. Pirmasis etapas ankstyvoji L. Vitgenšteino kūryba, kada buvo parašytas „Loginis-filosofinis traktatas“ ir vėlyvasis etapas, kada buvo rašomi „Filosofiniai tyrinėjimai“.
Mąstytojo supratimu, filosofinė problema yra ne pasaulyje ir ne žmonių požiūryje į jį, o kalboje ir žmonių požiūryje į kalbą. „Loginiame-filosofiniame traktate“ kalba apibūdinama, ne tik kaip filosofinio tyrinėjimo priemonė, bet taipogi kaip vienintelis tokio tyrinėjimo objektas. Jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!