Istoriniai faktai ir moralinės vertybės Š. Monteskjė filosofijoje

Mano darbo tema yra „Istoriniai faktai ir moralinės vertybės“ pirmiausia paanalizuosiu istorinius faktus. XVIII amžiaus Europos visuomeninės minties kryptis — švietimas. Jo pirmuoju teoretiku tampa mūsų minėtas Montesquieu (1689—1753), kurio veikalas „Įstatymų dvasia", išleistas daugiau kaip 20 kartų, tampa prancūzų „švietimo Evangelija". Amžininkus patraukia tai, kad Montesquieu gamtos ir žmonių pasaulį paaiškina ne kaip dangiškųjų, o kaip žemiškųjų jėgų rezultatą, ir labai realistiškai nupiešia žmonių tarpusavio santykius. Anglų valstybė su karaliumi, kaip valdžios vykdytoju, ir parlamentu, kaip įstatymų kūrėju, Montesquieu atrodo protingiausia visiems priimtina valdymo forma. Jis tik mano, kad toje sistemoje kaip nepriklausoma grandis turi egzistuoti teismas — imtinai iki Aukščiausiojo teismo, reikalui esant,, sprendžiančio monarcho ir parlamento konfliktus. Karštas despotijos priešas, aiškus apšvietos ir žmogaus teisių šalininkas Montesquieu ne veltui laikomas vienos iš svarbiausių buržuazijos politinių doktrinų — liberalizmo — pradininku. Monteskjė pirmąsyk suformulavo ir paskelbė labai praktiškas mintis, kurios ir šiandien yra perkeliamos tiesiai į konstitucijas. Jo išleistas veikalas „Apie įstatymų dvasią“ , kuriuo ir remiuosi šiame darbe, knygoje randame iki šiol nepraradusią reikšmės valdžių pasidalijimo formulę. Todėl šiandien visur, kur viešpatauja tikroji demokratija, visos trys valdžios: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė, yra griežtai nuo kitos atskirtos. Jos visos veikia viena jėga ir kontroliuoja viena kitą. Moralinės Montesquieu vertybės aiškiai matomos jo veikle „Apie įstatymų dvasią“ jis aiškiai pasako Žmogus turi niekieno nevaržomą elgesio pasirinkimo laisvę. “Kai esu skausmo, vargo, paniekinimo prislėgtas, kodėl trukdo man padaryti galą savo kančioms ir žiauriai atima iš manęs vaistus, esančius mano rankose?” Formuodamas teisės sampratas Monteskjė pasakė, kad tiesa yra vertybė, kuri neturi būti išgaunama prievarta. Tiesa istorinėje plotmėje yra kintanti ir tai, kas buvo tiesa vienu istoriniu laikotarpiu, kitu gali būti visiškas melas.
Respublika būna demokratinė , kai visi piliečiai dalyvauja sprendžiant valstybės reikalus ir aristokratinė, kai šiuos reikalus sprendžia vien aukštuomenė. Despotijos svarbiausias bruožas pavaldinių baimė savo vadovo. Pasak Montesquieu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!