Kūno ir sielos santykis R. Dekarto filosofijoje

Pranzūzų filosofas, matematikas Renė Dekartas (Deskartes, lotiniškai Cartesius) gimė mažame miestelyje La Hė Bretanes parlamento patarėjo šeimoje. R. Dekartas mokėsi garsioje La Flešo (Anžu provincija) jezuitų kolegijoje. Po tam tikro apmąstymų laiko, 1616 m. universitete įgyjo teisės bakalauro laipsnį. Vėliau kaip karininkas R. Dekartas dalyvavo 30 metų kare, bet greitai atsisakė tos karjeros ir išvyko į Olandiją. Tenai R. Dekartas išgyveno dvidešimt metų.
„Apie pasaulį“, bet jam gyvam esant nebuvo išspauzdintas. Pirmasis R. Dekarto veikalas buvo „Samprotavimas apie metodą gerai nukreipti savo protą ir surasti moksų tiesą“. Kitas R. Dekarto veikalas „Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas dievo buvimas ir sielos nemirtingumas“, kuris vėliau buvo autoriaus peržiūrėtas, pataisytas ir išverstas į prancūzų kalbą kaip „Metafiziniai apmąstymai“. R. Dekarto būties bei pažinimo teorija išdėstytos veikale „Filosofijos pradai“.
Atsakydamas į klausimą apie galimybę pažinti pasaulį, R. Dekartas akcentuoja išskirtinį žmogaus proto vaidmenį. Toks atsakymas rodo, jog pažinimo procese sureikšminamas pažystantis pasaulį žmogus (pažinimo objektas). Aiškindamas apie pasaulio pažinimo tikrumą, R. Dekartas naudojosi abejojimo principu.
1. Rūpestingai vengiant išankstinio nusistaymo, tikra laikytis tik tai, ką įmanoma aiškiai ir ryškiai suvokti.
2. Analizuojamus dalykus skaidyti kuo smulkiau, į kuo daugiau dalių.
3. Nuo paties paprasčiausio objekto eiti prie sudetingiausio.
4. Pasitikrinti skaidymo ir analizavimo eigą ir apsidrausti ar nieko nepraleista.
Šį metodą R. Dekartas perėmė iš matamatikos ir manė, kad jis gali būti taikomas įvairių objektų tyrinėjimui. Jis teigė, kad šis metodo tikslas: „prasiskverbti iki elementų (išanalizuoti) elementai tur būti įžvelgiami akivaizdžiai arba intuityviai, o po to iš jų turi būti išvedami logiški pagristi teiginiai (dedukcijos metodai)“
Analozuodamas pasaulį pažįstantį žmogų, R. Dekartas tyrinėja tokį „Aš“, kuris atsilaiko prieš abejonę ir vadina jį mąstančiu daiktu, kuris abejoja, suvokia, supranta, teigia, neigia, nori, nenori, įsivaizduoja ir jaučia.
Jo priešingybė yra tai, kas atstovauja išoriniam fiziniam pasauliui. Todėl R. Dekartas išskyrė dvi struktūras:
- 3-
Antikos ir viduramžių mąstysenos fone ypač ryškiai atsiskleidžia R. Dekarto pasaulėvaizdžio naujumas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!