R. Dekarto ir B. Spinozos filosofinės pažiūros

Renė Dekartas (1596-1650} gyveno tokioje epochoje, kai pasaulio samprata smarkiai keitėsi. Nauji mokslo atradimai pakeitė Aristotelio filosofijos suformuotą pasaulėvaizdį. Dauguma tapo skeptikais, abejojančiais. Bažnyčia vis atkakliau puolė ryškėjančius naujos mąstysenos principus. Įsiplieskė mokslinis konfliktas. Naujųjų laikų žmogus: autonomiškas, praradęs stabilumo jausmą, privalantis remtis į save.
R.Dekartas buvo vienas pirmųjų didžiųjų filosofų racionalistų. Kasdieninėje kalboje racionalizmu paprastai vadinamas polinkis viską vertinti protu. Racionalistus vienijo įsitikinimas, kad visata funkcionuoja pagal logikos dėsnius, kad ji prasminga, kad protas geba ją suprasti.
Daugelis to laiko mąstytojų buvo mokslininkai. Dekartas buvo žymus matematikas, fizikas. Benediktas Spinoza (1632-1677) daugiau domėjosi žmogumi ir priklauso konstruktyvaus proto filosofijos šalininkams. Matematinis gamtamokslis yra pirmasis savarankiškas naujųjų amžių mokslas, kuris tapo mokslo pavyzdžiu. Tai paskatino gamtos mokslų metodą perkelti į kitas sritis. Visų filosofinių svarstymų taškas tapo teisingo metodo problema. Dekartas norėjo atrasti aukščiausią principą žinojimui pagrįsti. Visos atskiros mokslų disciplinos „skolinasi“ savo principus iš „filosofijos“, todėl pastaroji ir neturi kelti jokios abejonės. Svarbiausias yra metodo klausimas. Jis turi būti laikomas bendru visiems mokslams. Kaip pasaulį suvokia B.Spinoza ir kaip R.Dekartas? Kuo panašios ir kuo skiriasi jų filosofinės mintys?
1. Renė Dekarto filosofinės pažiūros
Renė Dekartas buvo vienas iš tų žmonių, kurie visomis proto galiomis stengėsi remtis konkrečių gamtos dalykų pažinimu, tačiau naująjį žinojimą ir pažinimą bandė susieti su kai kuriomis viduramžių pasaulio sampratomis: jis labai rūpinosi, kaip gamtamoksliškai paaiškinti sielą, erdvę, net Dievą. Tai, kas leidžia Dekartui jungti naują ir seną, yra substancijos supratimas. Skirtingai nuo viduramžių mąstytojų, Dekartas mano, kad jų yra dvi - materialioji ir idealioji: pirmosios savybės yra tįsumas į ilgį, plotį, gylį, antrosios - mąstymas.
1.1 R. Dekarto metodas
Norėdamas prasiskverbti prie tų pamatų, ant kurių būtų galima statyti tvirtą pažinimą Dekartas orientuojasi į matematinių veiksmų nuoseklumą. Savo metodo pagrindinius bruožus. Dekartas išdėstė „Samprotavime apie metodą gerai nukreipti protingumui ir rasti mokslo tiesą.“ „ Filosofijos atlasas“ (3,105 psl.) pateikia tokius metodo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!