Metodo idėja Renė Dekarto raštuose

R. Dekarto kūryba sutampa su naujųjų laikų kultūros pa­kilimo pradžia. Jo filosofijoje jau ryškiai suformuluota ta proto “egzistencijos" samprata, kuri visą naujųjų laikų filo­sofiją skiria nuo ankstesniųjų epochų ir sudaro naujųjų lai­kų pasaulėvokos, filosofavimo ir kultūros patosą.
R. Dekarto filosofijos novatoriškumas ir poveikis naujųjų laikų mąstysenai išryškėja būtent praėjusių kultūros epo­chų— antikos ir viduramžių—mąstysenos fone.
Viduramžių žmogus, religinio tikėjimo orientuotas į visuotinybę, visada stengėsi būti universalus, visapusiškas. Tas visapusiškumas viduramžiškojo obskurantizmo atmosferoje dažnai reiškėsi labai savotiškai — kaip „idėjinio tyrumo" sie­kimas, stengimasis visą gyvastį pajungti ,,visuotinybę" postu­luojančiam tikėjimui. Suprantama, kodėl orientacija į žemiš­kojo buvimo prioriteto teigimą pagimdė tiek universalių Rene­sanso titanų. Mokslinės minties atgimimas prasidėjo taip pat nuo „visuotiniausio" gamtos mokslo — astronomijos: vidur­amžiškoji spiritualistinė visuotinybė turėjo būti neigiama to­kiais pat visuotiniais gamtos tvarkos priešpastatymo aktais.
R. Dekartas tęsė geriausias dar Biblijos tyrinėtojų pradėtas tiesos mokslinio ieškojimo tradicijas. Visi būties pavidalai — nuo oro iki žemės gelmių, nuo žmogaus širdies iki jo proto, nuo pasaulio ribų iki būties beribiškumo — yra jo tyrinėjimo lau­kai, ir visur jis palieka neišdildomus pėdsakus.
R. Dekarto gyvenimas
Renė Dekartas (Renė Descartes) gimė 1596 metais ir vai­kystę praleido mažame pietų Prancūzijos miestelyje, kuris visam amžiui paliko R. Dekartui trauką į nuošalias erdves. Šeima buvo apsišvietusi, pasiturinti ir, laikui atėjus, atidavė sūnų į geriausią, vėliau visoje Europoje išgarsėjusią La Flešo jėzuitų kolegiją. R. Dekartas mokėsi labai rimtai ir kaip tik dėl to guvus jo protas gerai pajuto visą scholastinio moks­lingumo nepagrįstumą ir nepakankamumą. Bene svarbiausias kolegijos laikų „atradimas" buvo matematikos galios pajauti­mas — matematika jaunajam R. Dekartui ypač patiko dėl jos samprotavimų tikrumo ir akivaizdumo, ir jis stebėjosi, kodėl ant to tvirto pagrindo nepastatyta nieko didingesnio.
Baigęs mokyklą, R. Dekartas nusprendė atsisakyti scholas­tų praktikuojamos problematikos ir savo jėgomis studijuoti „didžiąją pasaulio knygą".
Nuo 1618 m. R. Dekartas beveik penketą metų tarnauja Olandijoje ir Vokietijoje. 1619 metų lapkričio 10 dieną (tą dieną jis tiksliai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!