Renė Dekarto filosofija

Įvadas Prancūzų filosofas Renė Dekartas (1596 03 31 — 1650 02 11) buvo vienas žymiausių ir įtakingiausių mąstytojų žmonijos istorijoje. Ne veltui jis vadinamas šiuolaikinės filosofijos tėvu. Mokslinės revoliucijos pradžioje Dekartas parašė reikšmingiausius filosofijos ir matematikos traktatus. Dekartas gyveno tuo laiku, kai buvo abejojama tradicinėmis idėjomis, todėl bandė sukurti metodą, kuriuo būtų galima rasti tiesą. Jo sisteminės abejonės metodas padarė įtaką tolesnei filosofijos raidai. Šį kūrinį pasirinkau todėl, kad man patiko šio garsaus filosofo mintys. Buvau sužavėta jo požiūriu į gyvenimą, į patį žmogų, o ypač buvo įdomu skaityti jo aprašymą apie širdies veiklą. Kai skaitai šį kūrinį, atrodo lyg pats bendrautum su pačiu autoriumi ir į nejučia tau iškilusius klausimus, autorius lyg numatydamas iškart pateikia atsakymus. Dekartas kreipiasi į skaitytoją kaip į draugą, kuris savyje galėtų sutikti arba nesutikti. Todėl Dekartas iš karto lyg ir „apsidraudžia“ sakydamas, kad šį metodą pritaiko tik sau, nes įvairių žmonių požiūriai yra skirtingi, bet kartu giliai širdyje tikėdamas, kad mes atrasime ir sau kažko artimo ir naudingo. Renė Dekartas - Samprotavimai apie metodą Nedidelėje knygelėje "Samprotavimas apie metodą" Dekartas iškelia klausimą, kokiu metodu privalo remtis filosofas, spręsdamas filosofinę problemą. Aš sutinku su tuo, kad Renė Dekartas vertino mokyklos disciplinas ir įžvelgė kiekvienos iš jų svarbą. Man labai patiko kiekvieno mokslo apibūdinimas ir jo reikšmės nusakymas. Tačiau teigdamas, kad „apie kitus mokslus aš galvojau, kad nieko stipraus negalima sukonstruoti ant tokių nestiprių pamatų“ jis savotiškai nuvertino šiuos mokslus ir aukščiau jų iškėlė filosofiją. Kadangi filosofija yra visų mokslų motina, tai šis požiūris atrodo visiškai teisingas, bet vis dėl to, mano manymu, reikėtų bent turėti šiokį tokį supratimą apie kiekvieną mokslą. Ir suprasti, kad kiekvienas mokslas turi savo vertę. Labai teisingai Dekartas teigė, kad kabinetinio žmogaus samprotavimai neduoda jokios reikšmės ir jokių pasekmių. Toks abstraktus mąstymas neleidžia žmogui tobulėti, atitolina jį nuo įvairiapusio progresavimo. Žmogus yra labai apribotas, jo darbo rezultatai negerėja. Nesutinku su Dekarto teiginiu, kad kiekvienam dalykui yra viena tiesa ir kas ją atranda, tas sužino apie tą dalyką visa, kas įmanoma. Pvz. žmonės atradę Žemės magnetinį lauką teigė, kad jį sukelia uolienos, kurios turi sunkiųjų metalų. Taigi jei visko apie magnetinį lauką nesužinojo, nes tik vėliau buvo ištirta, kad lauką sukuria žemės branduolys. Nelabai sutikčiau su Dekarto nuomone, jog skirtingų meistrų rankų sukurti kūriniai dažnai ne tokie tobuli, kaip tie, kurie yra vieno darbas. Aš galvoju, jog “metant” jungtines pajėgas į bet kokį dalyką ir derinant savo nuomones gali būti daug geriau. Pvz. Geriau eiti konsultuotis su daug gydytojų negu su vienu. Kelių architektų sprendimas gali būti tobulesnis negu vieno. Visa tai yra dėl patirties pasidalijimo. Nors neneigiu, jog esant vienam kūrėjui darbai gali būti originalesni, gal net geresni. Dekartas ieško metodo. Jam surasti jis vadovaujasi 4 taisyklėmis: Pirmoji iš jų - niekuomet nelaikyti tikru jokio dalyko, kol akivaizdžiai įsitikinsi, kad jis tikrai toks yra, kaip sakant, rūpestingai vengti skubotumo bei išankstinio nusistatymo ir į savo sprendimus įjungti tik tai, kas mano protui yra taip aišku ir ryšku, jog nebelieka jokių abejonių. Norėčiau pasakyti, jog žmogus visą gyvenimą laikytis šios taisyklės tikrai neįstengtų, nes kiekvienam pasitaiko situacijų kai reikia skubiai priimti sprendimą arba priimti sprendimą vadovaujantis širdimi, o ne protu. Be to būna atvejų, kai žmogui atrodo viskas aišku, bet priėmus sprendimą pasirodo, jog jam niekas nebuvo aišku, nors sprendimas ir nebuvo skubotas. Taigi iš to išeina, kad žmogus negali būti tikras, kad jam viskas “ryšku”, nors iš tikrųjų jam viskas ir yra “ryšku”. Keista pasirodė ir tai, kad R.Dekartas iš pradžių ragina nedaryti skubotų sprendimų, o po to jis rašo:” gyvenime negalima veiksmų atidėti vėlesniam laikui…” 2 taisyklė – kiekvieną sunkiai analizuojamą dalyką skaidyti į tiek dalių, kiek įmanoma ir būtina jam įveikti. Ši taisyklė labai aiški ir apibrėžta. Visgi sudėtingą dalyką, visada išsprendi greičiau, susiskaidęs jį į mažesnes dalis. Analizuoti jį kaip visumą – sunku netgi žmogui, turinčiam gerai išlavintą minties veiklą. 3 taisyklė – laikytis tam tikros mąstymo tvarkos, pradedant nuo pačių paprasčiausių ir lengviausiai suvokiamų dalykų ir palaipsniui pereinant prie sudėtingiausių pažinimo, įvedant tvarką ir ten, kur mąstymo objektai eina vienas po kito natūraliai. Čia vėlgi yra gudrus metodas analizei. Tvarkinga mąstymo ir analizės eiga veda prie gero rezultato. Visada reikia pradėti nuo lengviausių dalykų, kad ir pavyzdžiui, mokinantis koliokviumui, o tik vėliau pereiti prie sudėtingesnių dalykų, kurie reikalauja daugiau laiko ir pastangų jiems suprasti. 4 taisyklė – visada daryti tokius nuodugnius išskaičiavimus ir tokias išsamias apžvalgas, kad būtų galima būti tikram, jog nieko nepraleista. Reikia visad patikrinti tai ką padarei, nes visada galima rasti klaidų. Dar kartą ir dar kartą atrasti tai ką atradai. Žvelgti kitu kampu, surasti skirtumus, surasti tai, ko anksčiau nepastebėjai. „Nėra nieko, kad būtų taip toli, jog negalima būtų pasiekti, nei slaptinga, kad negalima būtų atrasti“ teigė filosofas. Tai įmanoma padaryti neskubant, pasikliaujant protu, kaupiant patirtį ir siekiant tobulumo. Bet man nesuprantama, kodėl Renė savo kūrinio trečioje dalyje tai paneigia:” Nėra nieko, kas būtų visiškai mūsų galioje, išskyrus mūsų mintis,”. Nepritariu šiam teiginiui, nes manau jog žmogus gali pasiekti daugiau negu tik galvojimo procesą. Filosofines tiesas Dekartas norėjo įrodyti beveik taip pat, kaip matematikoje įrodomos teoremos. Taigi norėjo panaudoti tą pačią priemonę, kaip dirbant su skaičiais - protą. Nes tik protu galime pasiekti tikrą žinojimą. Dekarto abejonės prasiskverbia labai giliai. Pasak jo, mes negalime pasitikėti net savo pojūčiais. Galbūt šie mus kvailina. Atrodo, kad sapnuodami patiriam kažką tikra. Jaučiame skausmą, verkiame, mylime ir neapkenčiame. Taigi kyla klausimas, ar yra koks nors skirtumas tarp mūsų pojūčių prabudus ir pojūčių sapne? Kai mes miegame, mūsų sapnai būna tokie realūs, kad tik atsibudę suprantame, kad tai buvo sapnas..Tai kaip gi tada mes galime pasikliauti savo pojūčiais ar jausmais, kad netgi sapne, jie atrodo tikri? Dekartas padarė išvadą, kad abejoja viskuo, o tai - vienintelis dalykas, kuriuo jis gali būti tikras. Tada jam dingteli: vadinas, vienu dalyku galima neabejoti - kad jis abejoja. Bet jeigu jis abejoja, taip pat aišku, kad mąsto, o jeigu mąsto, vadinasi, yra mąstanti būtybė. Taigi protas yra iškeliamas daug aukščiau nei jausmai. Suvokdamas save, kaip mąstantį Aš, jis supranta, kad tas mąstantis Aš yra realesnis už fizinį pasaulį, kurį suvokiame juslėmis. Dekartas siekia parodyti, kad galima suabejoti visu mūsų pažinimu, gautu per jutimus. Jei visos žinios atėjo per jutimus, negalime būti tikri, ar be mūsų kas nors egzistuoja. Tad pažinimas įmanomas tik per mąstymą. Kitas klausimas, iškilęs Renė Dekartui, kas visgi yra tobula? Žmogus negali būti tobulas, nes argi viskuo abejojanti būtybė galėtų būti tobula. Žmogų sukūrė Dievas, taigi kūrėjas yra tobulas. Dievo idėja, pasak Dekarto, yra įgimta idėja. Ji lydi mus nuo gimimo. Tik pats Dievas egzistuoja nepriklausomai nuo nieko. Jis sukuria materiją, duoda daiktams pirmą postūmį į judėjimą. IŠVADOS: • Tais atvejais, kai tiriamoji medžiaga sudėtinga ir neaiški, ją būtina suskaldyti į aiškias sudedamąsias dalis. • Tyrinėjimo sėkmę garantuoja tokios mąstymo taisyklės: 1) teisinga tai, kas akivaizdžiai aišku; 2) visa, kas nepakankamai aišku, turi būti suskaldyta į abejonių nekeliančias dalis; 3) pradėti tirti nuo elementariausių dalykų; 4) tyrinėjant nieko nepraleisti. • Visiems žinomą R.Dekarto aksiomą mąstau, vadinasi, egzistuoju, galima suprasti kaip viso racionalizmo esmę. Naudota literatūra: • R.Dekartas. Rinktiniai raštai. Vilnius. Mintis. 1987. puslapiai: 99-151 • E. Nekrašas. Filosofijos įvadas. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2004 puslapiai: 60-64, 106-108, 128-130, 157-162. • Internetas: www.filo.web1000.com www.ualgiman.tinklapis.lt www.spauda.lt www.jaunimo.vejas.lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!