Empirizmo ir racionalizmo ginčas

Viena svarbiausių filosofijos problemų visada buvo pažinimo šaltinių paieška. Filosofas turi paaiškinti, iš kur jis žino, kad jo teiginiai teisingi. Kitaip tariant jis turi nurodyti, iš ko atsiranda jo ir kitų žmonių žinios. Šis klausimas (iš kur atsiranda mūsų žinios) ir yra pažinimo šaltinio paieškos problema. Filosofai nuo seniausių laikų bandė nustatyti, kuo remiasi žmogus pažinimo procese. Vieni teigia, kad pirmiausia jis remiasi juslėmis (regėjimu, lytėjimu, klaus ir kitomis). Šie filosofai teigia, kad pažinimo šaltinis yra jutimas ir suvokimas. Filosofai pirminiu pažinimo šaltiniu laikantis jusles yra vadinami empirikais, empirizmo atstovais. Tačiau yra filosofų, kurie teigia, kad žmogus negali visko pažinti juslėmis, pavyzdžiui, daiktų pradus ar pasaulio tvarką, todėl jie teigia, kad pažinimo šaltinis yra intelektas, protas. Filosofai, kurie teigia, kad pažinimo šaltinis yra protas, vadinami racionalistais. Čia kyla klausimas- kurie iš šių filosofų-empirikai ar racionalistai- yra teisūs? Ar galima būtų apjungti ir vienas, ir kitas pažiūras? Šio darbo tikslas ir yra atsakyti į šiuos klausimus, apžvelgti, kokiais argumentais savo pažiūras grindžia racionalistai, ir kokiais argumentais remiantis buvo bandoma sukurti racionalizmo ir empirizmo sintezę, ar tai apskritai įmanoma. Taip pat trumpai apžvelgiama Apšvietos filosofijos laikotarpis, kad galima būtų parodyti racionalizmo ir empirizmo ginčo kilmę.
Pagrindiniai autoriai, kurių veikalais remiasi šis darbas yra naujųjų laikų filosofas Rene Dekartas ir ne mažiau žinomas Imanuelis Kantas.
XVIII a. įsigalėjo naujo tipo filosofija, kėlusi praktinius tikslus. Tokiems praktiniams tikslams įgyvendinti skirta filosofija gavo Apšvietos filosofijos pavadinimą [4;111] ir nors ji nebuvo vienintelė XVIII a. filosofijos kryptis, tačiau tapo vyraujančia ir buvo tokia tipiška, kad tapo įprasta visą filosofijos laikotarpį nuo jos atsiradimo vadinti Apšvieta.
Buvo tikima, kad filosofija tobulina mąstyseną ir gyvenseną. Labiau vertinti pradėta pažinimą kaip patyrimo šaltinį; pažinimas turėjo apšviesti protus, išguiti prietarus, įveikti tamsumą. XVIII a. filosofijai tamsumo sinonimas buvo tikėjimas antgamtiniais dalykais; buvo teigiama, kad apsišvietusieji pripažįsta tik tai, ką patikrina savo protu. Tai...

Daugiau informacijos...