Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje

Laba diena, esu Vardenis Pavardenis iš x klasės. Mano tema – literatūra. Potemė (skaičius) – Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje.
Mano kalbėjimo tikslas yra išanalizuoti žemdirbiškosios kultūros aktualizavimą XX a. II pusės lietuvių literatūroje.
Lietuviai jau nuo pat senovės garsėjo savo darbštumu Tai įra mūsų visų kraujyje, kitais žodžiais tariant – įgimta. Mes dirbame laukuose nuo pat neatmenamų laikų. Ir tai yra normalu. Tad daugelis mus vadina žemdirbiška tauta. Ir šiame pasakyme nėra nieko užgaulingo. Juk iš tiesų tai tiesa. Ūkio darbuose mes praleidžiame didžiąją savo dienos laiko dalį. Tad žemdirbystė mums yra normalus ir kasdienis dalykas. O kaip literatūra? Ar ir literatūro žemdirbystė yra taip plačiai vaizduojama? Taip, lietuvių rašytojai labai dažnai savo tekstuose lietuvius vaizduoja kaip žemdirbius, kurie myli savo darbą. Turbūt iš to ir kilo tas posakis, kad lietuviai yra žemdirbių tauta. Štai kodėl šiandien savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjime ketinu šnekėti būtent apie žemdirbyste. Savo kalbėjime atskleisiu žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje. Savo mintis ir teiginius pagrįsiu konkrečiais lietuvių autorių sukurtais literatūros kūrinių pavyzdžiais.
Visų pirma, žemdirbystė turi būti pačio žmogaus širdyje. Kai pats žmogus suprantą jos teikiamą naudą, tada jis ją brangina ir neleidžia nei sau, nei kitiems jos užmiršti. Taip yra ne tik realiame gyvenime, bet ir literatūroje. Garsus lietuvių rašytojas, prozininkas Juozas Aputis taip pat yra žemdirbystės temos šalininkas. Juozas Aputis – vienas pirmųjų sovietmečio Lietuvoje, pradėjęs ieškoti giluminio ryšio tarp individo ir Dievo kūrinijos, bendrumo šilumos tarp žmonių. Jis – iškiliausias sovietinio laikotarpio modernios psichologinės novelės autorius, tęsęs Jono Biliūno prozos tradiciją. Rašytojas tikroviškai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialinę aplinką, kaimo buitį, bet svarbiausia jam – žmogaus išgyvenimai, būsenos, sąmonės procesai, subtilūs ryšiai su aplinka ir kitais žmonėmis. J. Aputis sukūrė jautrios dvasinės sandaros veikėjo tipą, žmogaus gyvenimą vaizduoja empatija (įsijautimu). Bendra kūrybos tema – žemdirbio kultūros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!