Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje (Š. Ragana, J. Biliūnas, V. Mykolaitis-Putinas)

Visais laikais didžiausias žmogaus turtas buvo ir vis dar yra šeima. Nuo seno lietuviai šeimą laikė svarbiausia moraline vertybe. Buvo manoma, kad kiekvienas, jeigu nori būti laimingas, privalo turėti šeimą ir vaikų. Ne veltui santykiai tarp vaikų ir tėvų yra viena labiausiai nagrinėjamų temų lietuvių literatūroje. Juk gyvenimas šeimoje žmogų subrandina kaip asmenybę. Čia mes mokomės mylėti, atleisti, skirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Kas, jei ne meile paremti tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai yra žmogaus laimės pagrindas? Remdamasi Šatrijos Raganos, Jono Biliūno ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba pabandysiu išsiaiškinti, kaip tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai formuoja jauną žmogų ir kaip veikia jau subrendusią asmenybę.
Ko gero, nesunku įsivaizduoti, kokią didelę įtaką vaiko asmenybei, jo vidinio pasaulio formavimuisi daro šeimoje patiriamas artumas, meile paremti santykiai su tėvais. Būtent tokius santykius tarp motinos ir dukters atskleidžia XIX a. pab. – XX a. pradž. neoromantizmo srovės atstovė Šatrijos Ragana, savo apysakoje ,,Sename dvare“. Kūrinyje vaizduojama mama (Irutės meiliai vadinama Mamate) yra rūpestinga ir besąlygiškai atsidavusi savo dukrai. Ji sugeba būti ir mažosios bičiulė, ir auklėtoja. Buitinius mamos ir aštuonmetės pokalbius keičia intelektualūs, o auklėdama savo dukterį mama vadovaujasi amžinosiomis (krikščioniškomis) vertybėmis, tai rodo, kad motina siekia įdiegti mergaitei aukštus žmogiškumo idealus. Krikšto dukrai Kazelei gulint ligos patale, motina moko Irutę melstis už mažosios draugės sveikatą. Po Kazelės mirties Mamatė pasiūlo Irutei atiduoti draugei savo mylimą „jupelę“. Ji teigia, kad Kazelės šeima neturi sąlygų papuošti josios paskutinei kelionei pas „gerąjį Dievulį“, todėl Irusiai būtų gera prisiminti, kad ji nepasididžiavo ir savo draugei negailėjo to, kas tuo metu atrodė brangiausia. Mažosios Kazelės mirtis Mamatei padeda supažindinti Irutę su gyvenimo bei mirties samprata. Mylinti, amžinąsias vertybes diegianti motina pati tampa Irutės idealu. Turėdama į ką lygiuotis mergaitė auga kaip stipri, krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujanti ir dvasiškai turtinga asmenybė. Irutės prisirišimas prie motinos – begalinis. ,,Taip man...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!