Estetinės sąmonės lūžis XX a. I dešimtmečiais ir “kitokios” lietuvių literatūros projektai

XXa. pradžia – sudėtingas estetinės sąmonės lūžio laikotarpis. Tuomet lietuvių literatūra diferenciavosi į atskirus žanrus; buvo lietuvių literatūra įlieta į pasaulinę literatūrą. Tai buvo individualybės formavimasis po kosminėmis idėjomis.
1980m. Miunchene buvo įkurta modernaus meno draugija, kuri leido modernizmo laikraštį. Modernus yra tas siekimas, kuris laužo autoritetus. Tai galima sieti su Nyče. Tie žodžiai nusako modernizmo sroves : estetizmą, neoromantizmą, jugendą, neorokoko, psichologizmą, vitalizmą ir t.t. Bendrame modernizacijos įkarštyje buvo bandoma pasiekti Europos meno lygį. Tą dalyką darė jauni menininkai.
Prie naujų srovių kūrimo prisidėjo Miuncheno “Jugend”, Vienos “Versakrum” žuranalai. Kito vertybės, įvyko estetinis sąmonės lūžis, kuris vyko ne tik pasaulėžiūroje, bet ir kalboje. Pradėtas reflektuoti asmens kūryba. Lietuvių literatūra skyrėsi nuo kitų tautų.
Kraštas buvo okupuotas, tuomet nesivystė grožinė literatūra, buvo uždrausta lietuvių kalba. Rašomosios kalbos dalykai pasirodė 1912m. Pirmieji laikraščiai, tačiau kiekviename laikraštyje buvo paisoma savų gramatikos taisyklių, buvo svarbus tik faktas, kad rašoma lietuviškai.
2) įdiegti tautinę savimonę.
Prieš I Pasaulinį karą buvo nedaug kalbama apie estetinius dalykus, estetika tampa užgožta turinio (pvz. Maironis griežtai pasisakė prieš eksperimentavimą).
Čiurlionienė ir Herbačiauskas buvo šviesiausi modernizmo atstovai, jie nuolat ragino lietuvių literatūrai duoti laisvesnį traktavimą, nes “dailioji” literatūra buvo linkusi į diktatizmą. Jie kritikuoja užsidarymą savo kaime, provincionalumą ir per didelį sekimą rusų literatūra. Siūlo grįžti prie tautosakos, mitologijos. Kritika linko vertinti literatūrą kaip realizmą. Kalbama kritikoje metaforomis, iki savęs reflektavimo lietuvių literatūrai dar toli. Jakštas čia įžvelgė modernizmo importą.
Čiurlionienė ir Herbačiauskas daugeliu atvejų sekė Vilniaus lenkiškosios mokyklos, kuri rėmėsi romantizmo principais.
Rašytojai ima abstrakčiau žiūrėti į literatūrą, didelę įtaką padarė vokiečių literatūra lietuvių literatūrai. J.Lindė Dobilas buvo išaugęs vokiečių literatūros pagrindu. 1912m. pasirodė B.Kročės kūrinys “Estetika kaip išraiškos mokslas”. Kročė – italų estetikas, filosofas. Literatūros žurnaluose pradedama svarstyti, kur literatūra turi krypti – į Rytus ar į Vakarus.
1920m. pagyvėja tautinės savimonės problematika, kuri susijusi su lenkų literatūra. Gamtos išgyvenimas turi savo šaknis vadinamojoje “Szkola Wilenska”....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!