„Kompiuterio išradimas – tai technologinis proveržis, jaukiantis ne tik buitį, bet ir protus. Jis diktuoja savas kalbos taisykles“, – teigia kalbininkas Antanas Smetona. Kaip lietuvių kalba reaguoja į šį technologinį proveržį?

Kompiuteris – įrenginys, sukurtas tam, jog palengvintų žmogaus darbą vykdant matematines operacijas. Jis skaičiavimus atlieka žymiai greičiau už žmogų, mažiau klysta, vienu metu atlieka tūkstančius veiksmų. Bėgant laikui ši primityvi skaičiavimo mašina – kompiuterio pirmtakė buvo tobulinama ir jos panaudojimo galimybės bei spektras didėjo. Šiuo metu kompiuterio naudingumo mąstai plečiasi, vis daugiau veiklos rūšių perkeliama į skaitmeninę erdvę. Kompiuteris tampa prieinamas didesnei žmonių grupei, auga interneto – milžiniško jungiančio milijonus kompiuterių tarpusavyje tinklo – vartotojų skaičius. Kompiuteris ir internetas – naudingiausi ir svarbiausi praėjusio šimtmečio išradimai, palengvinę žmogaus darbą, buitį ir mokymąsi, tačiau padarę ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį mūsų vartojamai kalbai. „Istorinė patirtis rodo, jog informacijos technologijos stipriai veikia kalbą, o kartais nulemia net ir tautos likimą. Amsterdamo spaustuvininkams pripažinus vieną iš vokiečių tarmių tinkamų raštams spausdinti, pastaroji greitai buvo sunorminta ir tapo olandų kalbos pagrindu. Jei ne spauda, vietoj šiandieninės Olandijos būtų dar viena Vokietijos provincija“ (Danielius Ralys ir Virginijus Dadurkevičius. Lietuviški rašmenys kompiuteryje.– Mokslas ir technika, 1991, Nr. 5, p. 29–31.).
Jau prieš keletą metų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė teige, jog šiuo metu išnykimo grėsmė iškilusi visoms Europos kalboms, tarp jų ir lietuvių kalbai. Tokią grėsmę sukelia kalbos klaidų naudojimą skatinantis interaktyvumas; komentarų rašymas, tinklaraščių ir tinklalapų kūrimas, viešosios informacijos rengėjų darbai, kuriuose, siekiant autentiškumo, netaisyklinga kalba leidžiama. Pastebėta, jog visuomenė nesąmoningai perima rašymo įgūdžius taip pat, kaip perima televizijos programų vedėjų kalbos ypatumus. Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė akcentuoja, jog kalba, kurią naudojama elektroninėje aplinkoje (trumposios sms žinutės, susirašinėjimas realiuoju laiku internete ar komentarų rašymas), skiriasi nuo mokykloje mokomos rašytinės kalbos. Bendraujamt elektroninėje aplinkoje kalba supaprastinama, svarbiausia, jog informacijos apsikeitimas vyktų kuo greičiau ir vienintelis jos pateikimo kriterijus – galimybė susikalbėti; internete komunikacija vyksta taip, tarsi šnekėtume gyvai. Viena iš priežasčių kodėl bendrinė kalba neprigyja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!