Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G.

Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų tautinių kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.
Lietuvių kalbininkas Giedrius Subačius mano, kad lietuvių kalbos kokybė, struktūra neišvengiamai pasikeis. Jo manymų, svarbu kad išliktų bent kalbos pavadinimas ir kad turėtume su kuo tapatintis. Mano manymu toks kalbininko požiūris yra labai pesimistiškas, net nepatriotiškas. Lietuvių kalba, taip pat ir dar daugelis kitų pasaulio kalbų yra veikiamos globalizacijos, tačiau mažosios tautinės kalbos nukenčia labiausiai. Įvertinęs tokį kalbininko požiūrį pagal savus prioritetus drįsčiau teigti, kad jis klysta. Atsakant į šį kalbininko požiūrį aš pateiksiu tris pagrindines problemas ir tris pavyzdžius kalbos apsaugojimo, kurie leis apsaugoti savo gimtąją kalbą nuo globalizacijos ir paneigs kalbininko pesimistišką požiūrį į mūsų kalbos likimą.
Tačiau, išeitis yra globalizacijos problemai spręsti, kad mūsų kalba liktų kuo mažiau pažeista ir švari. Pirmiausia, lietuviams reiktų pradėti kuo dažniau naudoti savo kalbą taisyklingai ir stengtis nenaudoti naujadarų, žargonų, žodžių trumpinių. Pirmiausia reiktų pradėti nuo skaitmeninio bendravimo. Rašant teksto žinutes telefonu, ar elektroninius laiškus rašyti pilnus netrumpintus žodžius ir stengtis rašyti taisyklingai, su visomis žodyje priklausančiomis nosinėmis raidėmis, bei skyrybos ženklais. Lietuvoje, bei užsienyje jau yra labai paplitę rašyti žinutėse tiesiog žodžių trumpinius. Jie padeda sutaupyti keletą sekundžių rašant teksto žinutes, ar elektroninius laiškus, tačiau įprotis susidaręs rašant žinutes, elektroninius laiškus, įsirėžia labai giliai į jauno žmogaus pasąmonę, taip darkydamas jo tautinę kalbėseną, jos žinias.
Antra, tai reikia nemaišyti užsienio kalbos su savo kalba. Kaip minėjau, žmonės pagyvenę užsienyje ir grįžę į Lietuvą neretai pradeda naudoti žodžių naujadarus. Žodžių naujadarai susidaro iš užsienietiško žodžio sulietuvinimo, o viso to pasekmės yra sunkiai suprantama, laužyta Lietuvių kalba. Naujadarai, žargonai ardo Lietuvių kalba, taip iš jos išmesdami arba tiesiog pakeisdami daugelį lietuviškų žodžių. Vienas iš žodžių būtu „bajeris“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!