Rašinys apie barbarizmus ir lietuvių kalbos gerbimą bei puoselėjimą
„Valstybinės kalbos įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, bei kontrolę . Numato, jog įstaigose ir įmonėse apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba, nes taip liepia įstatymas“. Tačiau jis negali kontroliuoti žmonių, kaip jie rašo ar kalba kasdieniniame gyvenime, todėl tai tampa tarsi žmonių individualus sprendimas, ar jie nori šnekėti savo gimtąja kalba, neteršdami jos barbarizmais ir vertindami jos svarbą gerai išmokdami jos mokykloje. „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“ yra pasakęs Jonas Jablonskis.
Lietuvių kalba vis daugiau teršiama angliškais ir kitų kalbų barbarizmais, o lietuviai į savo gimtosios kalbos teršimą žiūri lyg pro pirštus. Nesunku pastebėti, kad dauguma naujai atsirandančių daiktų bei reiškinių visuomenėje ir ypač žiniasklaidoje yra nedelsiant pakrikštijami žurnalistų, jiems pridedant lietuviškas priesagas ir galūnes ( „šeipingas“, „tiuningas“ ir pan.). Kurti naujus žodžius tokiu būdu yra pigiausia ir patogiausia, nes per kelias sekundes tai gali padaryti kiekvienas, netgi visiškai nesuprasdamas, apie ką kalbama. Svarbiausia, rezultatas bus vienodas – naująjį barbarizmą supras kiekvienas, jau girdėjęs originalą užsienio kalba. Bandant sukurti lietuvišką naujo termino atitikmenį, reikia ne tik sugalvoti ir kažkaip demokratiškai patvirtinti tinkamiausią vertimą, bet ir išreklamuoti jį visuomenėje bei įtikinti lietuvius naudoti naująjį žodį. Visi trys žingsniai reikalauja daug pastangų ir lėšų. O mes visada bandome eiti lengviausiu keliu, nepagalvodami apie barbarizmų galimas pasekmes, nesistengiame atrasti lietuviškų atitikmenų naujiems žodžiams ir taip toliau teršiame savo kalbą anglicizmais. Šiuo reiškiniu galime pastebėti, jog valstybinės kalbos įstatymo nepakanka apsaugoti lietuvių kalbos, kadangi jai yra peršamos naujos svetimybės.
Taip pat nors turime naujai iškilusią problemą lietuvių kalbai- anglicizmus, vis dar nepamirštame senosios bėdos- rusiškų barbarizmų. Po Sovietų sąjungos 1940 metų okupacijos, valstybėje buvo įvestas privalomas rusų kalbos mokymas ir taip pat visas svarbias valstybines pareigas atlikdavo žmonės paskirti Sovietų sąjungos, neretai tai būdavo iš sovietų atsiųsti rusakalbiai žmonės, todėl lietuviai,...
Šį darbą sudaro 909 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!