Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje (K. Donelaitis, A. Baranauskas, Maironis)

Gamta, nors ir egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus, visada apžvelgiama iš individo pozicijos, nes būtent žmogus tuos santykius su gamta ir kuria. Skirtingų laikotarpių literatūra atskleidžia nevienodas gamtos vertinimo pozicijas, todėl vaizduoja skirtingus individo ir gamtos santykius. Glaudžiausias žmogaus ir gamtos santykis išlaikomas kūriniuose, kuriuose ryškiai atsispindi agrarinė pasaulėjauta. Bėgant laikui tas santykis kinta, žmogus, nors ir tapatinasi su gamta, dažnai neberanda dvasios ramybės, yra kankinamas abejonių. Remdamasi Kristijono Donelaičio epine didaktine poema ,,Metai“, Antano Baranausko lyrine romantine poema ,,Anykščių šilelis“, Maironio eilėraščiais ,,Užmigo žemė“ ir ,,Nuo Birutės kalno“, aptarsiu, koks ryšys tarp žmogaus ir gamtos išryškėja skirtingų laikotarpių kūriniuose.
Ilgą laiką visa, kas gamtiška, buvo suvokiama kaip dieviška tvarka, iš kurios reikia mokytis. Tokios pozicijos laikosi ir XVIII a. Mažosios Lietuvos kūrėjas, grožinės lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis poemoje ,,Metai“. Poemos centre – lietuvninkai būrai, kurių gyvenimas sukasi pagal gamtos ciklą. Visos keturios poemos dalys sietinos su metų laikų kaita: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Visas šias poemos dalis jungia saulė, kuri pavasarį ,,atkopdama budina svietą“, o rudenį ,,vėl nuo mūs atstodama ritas“. Poemoje poetizuojamas žemdirbio darbas, kuris atliekamas pagal gamtos diktuojamą ritmą, nes ilgus šimtmečius lietuviai gyveno globojami gamtos. Daugiausia dėmesio skiriama mėšlavežiui ir šienapjūtei. Akcentuojama, kad be sunkaus ,,trūso Dievs mus išmaityt nežadėjo“. Nuolat yra mokoma santarvės su gamta: ,,dirvai duok, kas reik, jei jos palūkanų nori/ Juk neprivalo ji tau duot, negavusi nieko“. Be to, poemos pasakotojas primena būrams, kad jie turi mokytis iš gamtos – tobulai sukurto Dievo pasaulio. Epizode apie gandro šeimyną yra teigiama, kad gandras parlėkęs rado sugriuvusius namus, todėl pirmiausia ,,gaspadoriškai“ kartu su pačia juos sutvarkė, tik po to „valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai“, o pasisotinę ,,Dievui iš širdies visos viernai dėkavojo“. Tokios darnos pasakotojas siūlo pasimokyti ir būrams, nes gamta yra puikus harmoningų santykių pavyzdys. Be to,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!