Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje (Donelaitis ir Daukša)

 Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje.
Doras žmogus – nuo pat senovės laikų doro asmens portretas atsocijuojasi su tam tikromis vertybėmis : atsakingumu , sąžiningumu , tolerantiškumu , nesavanaudiškumu . Doro žmogaus vertybes taip pat papildo tradicijų bei papročių laikymasis , lietuvių kalbos vartojimas . Manoma , kad doras žmogus atsisakys visų malonumų , kad tik išsaugotų savo vertybes. Doru žmogumi buvo galima pasitikėti , tikėtis pagalbos , kai būdavo sunku , palaikymo bei užjautos. Tokių žmonių sunku rasti , bei patikėti jų gerumu .
Lietuvių rašytojas , grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis figūravo doro žmogaus paveikslą lietuvių literatūroje. Anot rašytojo vienos svarbiausių doro žmogaus savybių buvo sąžiningumas ir atsakingumas . Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ doras žmogus buvo sąžiningas , religingas , bandantis išsaugoti lietuvybę. Rašytojas teigia , kad doras žmogus turi neišsižadėti savo protėvių gyvensenos , gimtosios kalbos , neišsižadėti Dievo. Kūrinyje tikėjimas yra svarbus tam , nes tai suteikia prasmę gyventi , parodo kokiu keliu eiti , tačiau nevisiems. Tikintieji būrai yra vadinami „viežlybaisiais“ , o tie kurie netiki Dievu „nenaudėliais“ . Viežlybiesiems yra svarbu pagarba , pasitikėjimas , pagalba bei darbštumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!