Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje

Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje.
Rašytojai ir filosofai jau nuo senų senovės domisi meilės tema, bando paaiškinti, ką reiškia mylėti ir ką patiria meilės apsvaigintas žmogus. Meilė paprastai laikoma tauriu asmenybės jausmu, kuris yra prigimties duotas ir kultūros sukurtų žmoniškųjų savybių vientisumo išraiška. Meilė yra fizinio, dvasinio ir dorovinio prado vienovė. Meilė gali karūnuoti, lygiai taip pat nukryžiuoti, gali žmogų pakylėti, bet taip pat nuleisti žemyn ir supurtyti. Meilė aprėpia visą spalvų gamą – nuo šviesiausių iki tamsiausių atspalvių. Lietuvių literatūroje meilė suprantama kaip jausmas, kuris veda žmogų iš proto, verčia kentėti ir suteikia liūdesio. Šią meilės sampratą atspindi mano pasirinkti kūriniai.
Pirmasis mano pasirinktas kūrinys yra Igno Šeiniaus romanas “Kuprelis”, kuriame susipina daug temų, tačiau pati ryškiausia - meilės tema. Igno Šeiniaus romane, meilė suprantama kaip idealizuotas jausmas, kuris sušildo žmogaus širdį, pakylėja virš realybės ribų. Tarsi pamirštamas ir fizinis kūnas, negalios. Atrodo, kad viskas turėtų trukti amžinai kaip pasakoje, tačiau ne visos pasakos baigiasi laimingai. Tai liudija Gundės pabėgimas. Jos išdavystė – skaudus smūgis Olesio jautriai sielai. Pagrindinis veikėjas jaučiasi sugniuždytas, išgyvena visišką jausmų sumaištį ir chaosą, prarandama jausmų ir proto pusiausvyra. Ši asmeninė tragedija, gilus randas širdyje, nelaimingos meilės istorija paverčia tolimesnį malūniuko gyvenimą nykiu ir beprasmiu. Taigi, romane „Kuprelis“ meilės samprata siejasi ne tik su pačiais gražiausiais, tyriausiais ir švelniausiais jausmais, bet ir su skaudžiais išgyvenimais, skaudžia patirtimi, kuri palieka gilius randus širdyje ir sieloje, atspaudus, ugnimi įdegintus, kurių niekas neįstengs nutrinti.
Skaudi meilės samprata taip pat atsiskleidžia Antano Vaičiulaičio romane „Valentina“. Tai įkvėptas ir skaudus pasakojimas apie pirmosios meilės užuomazgą, skleidimąsi, jos suteiktą liūdesį ir tragišką atomazgą. Tarp mylimųjų iškyla ne tik socialiniai barjerai ( Valentina privalo tekėti už turtingo inžinieriaus, gelbėdama tėviškę iš skolų), bet ir psichologinės kliūtys, amžinas vyro ir moters nesusikalbėjimo momentas. Maksimalistas poetas Antanas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!